Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |  8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 

Europos Sąjungos teisė (2)
Istorinės prielaidos, sąlygojusios trijų bendrijų – EAPB, EEB ir Euroatom – ir jų pagrindu įsteigtos Europos Sąjungos susikūrimą. Europos Bendrijų teisinis subjektiškumas. Pagrindiniai Europos Bendrijų plėtros etapai. ES TEISINIS STATUSAS, JOS TIKSLAI IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA. NARYSTĖS ES KRITERIJAI IR STOJIMAS Į ES. Lietuvos pasirengimo narystei ES teisiniai ir instituciniai pagrindai. ES PILIETYBĖ. ES valstybių narių “glaudesnio bendradarbiavimo” sąvoka ir taikymo sritys. Europos sąjungos institucijų sistema, funkcijos, tarpusavio sąveikos principai. ES Tarybos pagrindinės funkcijos ir darbo organizavimas. BALSAVIMO PROCEDŪROS TARYBOJE. EUROPOS TARYBOS (KAIP ES INSTITUCIJOS) ATSIRADIMAS IR VAIDMUO. EB Komisija: sudarymas ir kompetencija. Europos Parlamento sudėtis, rinkimų tvarka. Generalinių advokatų statusas ir funkcijos Teisingumo teisme. Nacionalinių teismų ir Europos teisingumo teismo bendradarbiavimas. Preliminarūs nutarimai. Pagrindiniai proceso Europos Teisingumo teisme bruožai. Pirmos instancijos teismas (PIT), jo jurisdikcija. Audito rūmų (AR) pagrindinės funkcijos ir veiklos formos. Europos Investicijų Bankas. Institucijų vaidmuo ir priimamų sprendimų rūšys policijos ir teismų bendrad-o baudž.bylose srityse. ES teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS VIRŠENYBĖ VALSTYBIŲ NARIŲ NACIONALINĖS TEISĖS ATŽVILGIU. Tarptautinės sutartys kaip ES teisės šaltinis. Jų sudarymo tvarka. Antrinės (išvestinės) ES teisės šaltinių bendra charakteristika. TEISINGUMO TEISMO VYKDOMA INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TEISĖTUMO KONTROLĖ. Bendrųjų teisės principų kilmė ir klasifikacija. Žmogaus teisių apsauga pagal ES teisę. ES pagrindinių teisių chartija. ES TEISĖS ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS ES LYGMENYJE. KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI VALSTYBIŲ NARIŲ ATŽVILGIU. ES pirminė teisė. Bendrijų steigimo sutarčių vieta ES teisės šaltinių sistemoje. Valstybių narių atsakomybė už padarytą privatiems asmenims žalą dėl direktyvų neįgyvendinimo. Nacionalinių teismų vaidmuo užtikrinant Europos sąjunga teisės įgyvendinimą. Netiesioginis EB teisės veikimas. Priemonės laisvam judėjimui užtikrinti pagal EB sut.Išimtys laisvam prekių judėjimui. Darbuotojų sąvoka ES teisėje ir jų laisvo judėjimo teisės turinys. Įsikūrimo teisės reglamentavimas. Diskriminavimo dėl nacionalinės priklausomybės draudimas. Konkurencijos taisyklės, taikomos įmonėms pagal EB sutartį. Valstybės pagalbos reglamentavimas pagal ES teisę. Pinigų sąjungos kūrimo etapai ir jos institucijos. ES lėšos, jų formavimo šaltiniai.
Teisės Konspektas (43 pus.)


Europos sąjungos teisės principų analizė
Įvadas. Teorinė užduotis. Principų atsiradimas. Lygybės principas. Solidarumo principas. Proporcingumo principas. Teisinis tikrumas. Teisėti lūkesčiai. Teisinio aiškumo principas. Administracinės bei konstitucinės teisės principai. Gero administravimo principai. Tiesioginis eb teisės veikimas. Eb teisės viršenybė. Teisine santvarka pagrįsta bendrija. Subsidiarumo principas. Principų reikšmė. Praktinė dalis. Pirmoji praktinė užduotis. Antroji praktinė užduotis. Trečioji praktinė užduotis. Išvados. Literatūros šaltiniai. Savarankiško darbo tikslas - išanalizuoti teorinį klausimą nurodant literatūros šaltinius bei argumentuotai išspręsti uždavinius vadovaujantis bylomis. Savarankiško darbo uždaviniai. Suprasti Europos Bendrijos Teisingumo Teismo bylas, reikalingas teoriniai daliai analizuoti ir uždaviniams spręsti. Išspręsti pateikiamas praktines situacijas panaudojant įgytas teorines žinias bei Europos sąjungos teisės šaltinių bei teisės aktų bazę.
Teisės Referatas (18 pus.)


Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos reikšmė Lietuvos baudžiamajai politikai
Įvadas. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos atsiradimo istorija, priėmimo reikšmė ir vaidmuo. Valstybių, Konvencijos dalyvių įsipareigojimų apimtis. Konvencijos taikymas ir įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių klasifikavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamosios politikos sąvoka ir ryškiausi bruožai. Teisė į laisvę ir saugumą. Kankinimo, nežmoniško ar žeminančio asmens orumą elgesio ar jo baudimo draudimas. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir diskriminacijos draudimas. Naudojimosi Konvencijoje numatytomis teisėmis ir laisvėmis ribojimas. Europos žmogaus teisių konvencijos mechanizmas. Peticijų nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme. Šiame darbe analizuojama Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos reikšmė Lietuvos Respublikos baudžiamajai teisei. Darbe pateikiama bendroji žmogaus teisų ir laisvių analizė, taip pat šių laisvių atspindys Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės normose. Daug dėmesio darbe skiriama žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimui vertinant baudžiamosios teisės normų aspektu.
Teisės Diplominis darbas (56 pus.)


Feodalinė teisė
ĮVADAS. FEODALINIS PAPROTYS VAKARUOSE. FEODALINĖS TEISĖS SISTEMOS ATSIRADIMAS. Objektyvumas ir universalumas. Senjorų ir vasalų teisių abipusiškumas. Kolektyvinis teisingumas. Vientisumas. Augimas. IŠVADOS. Terminas „feodalizmas” buvo išrastas tik XVII a. Iki tol – faktiškai nuo XII a. – žmonės kalbėjo ir rašė ne apie feodalizmą ar „feodalinę visuomenę”, o apie „feodalinę teisę”, visų pirma turėdami galvoje teisių bei pareigų sistemą, susijusią su senjoro-vasalo santykiais ir priklausomybe grįsta žemėvalda. Tačiau XVII a., Švietimo epochoje pirmą kartą buvo pavadinta feodaline visuomene, o svarbiausiais tokios visuomenės bruožas buvo pradėti laikyti priviligijuotas kilmingųjų luomas ir jam pavaldi valstietija. Feodalizmas yra visuomenė, egzistavusi Vakaruose viduriniais amžiais. Šitokioje termino vartosenoje slypi etnocentrinė prielaida, kad tam tikrais Vakarų socialinės ir ekonominės istorijos bruožais galima pasinaudoti apibrėžiant kitų visuomenių socialinę-ekonominę santvarką. Negana to, XIX ir XX a. istorikų, nepaisydami su feodaline Vakarų ūkio sistema susijusių įsitikinimų sistemos, bažnytinės ir pasaulietinės valdžios santykių ir visų pirma teisinių isntitutų bei sąvokų, nupiešė iškreiptą vadinamojo feodalizmo – tiek dinamikos vaizdą. Štai istorikai marksistai, gamybinius santykius traktavę kaip feodalinės visuomenės infrastruktūrą, o politiką, ideologiją ir teisę – kaip antstatą.
Teisės Referatas (11 pus.)


Finansų teisės konspektai (1)
Viešųjų finansų samprata. Finansų samprata, reikšmė ir funkcijos. Finansų sudėtis: viešieji ir privatieji finansai. Viešųjų finansų sąvoka. Finansų politikos samprata. Lietuvos Respublikos finansų sistemos esmė ir struktūra. Valstybės ir savivaldybių finansų sistemos, jų reikšmė. Finansų rinkos samprata. Finansų rinkos dalyviai. Pagrindinės finansų institucijos ir jų funkcijos. Finansų teisė ir finansiniai teisiniai santykiai. Finansų teisės samprata. Finansų teisės dalykas ir metodas. Finansų teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Finansų teisės ypatumai, ryšys su kitais mokslais ir kitomis teisės šakomis. Tarpukario Lietuvos finansų teisės raidos apžvalga. Finansų teisės sistema: bendroji ir ypatingoji dalis. Lietuvos Respublikos finansų teisės šaltiniai. Finansų teisės normų sąvoka, rūšys ir klasifikavimo pagrindai. Finansiniai teisiniai santykiai, jų specifika ir požymiai. Finansų teisės subjektų klasifikacija, jų teisės ir pareigos. Finansų kontrolė. Finansų kontrolės sąvoka ir esmė. Finansų kontrolės tikslas, uždaviniai, funkcijos. Finansų kontrolės sistema: kontrolės aplinka, rizikos įvertinimas, kontrolės procedūros, informacinė sistema, ryšiai, monitoringas. Valstybės ir savivaldybių finansų kontrolės sistemos. Vidaus ir išorės kontrolės rūšys. Valstybės kontrolė ir valstybinis auditas. Vidaus kontrolė ir vidaus auditas. Išankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolė. Finansų kontrolę įgyvendinančių institucijų sistema: specializuotos ir nespecializuotos kontrolės institucijos. Finansų kontrolės sistemos raida nuo 1990 metų. Specializuotos kontrolės institucijos. Lietuvos Respublikos biudžeto teisė ir biudžetinis procesas Biudžeto samprata ir reikšmė. Biudžeto politika. Nacionalinio biudžeto samprata. Valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reglamentavimas. Biudžetinių teisinių santykių subjektai. Valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principai ir šaltiniai. Biudžeto deficitas. Biudžetinio proceso sąvoka ir struktūra. Valstybės iždo sąvoka. Valstybės rezervas. Biudžetinių įstaigų samprata. Nebiudžetinės įstaigų, išlaikomų iš biudžeto, lėšos. Valstybės ir savivaldybių biudžeto asignavimų paskirtis, valdytojai, jų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondas. Valstybės biudžeto tvirtinimo tvarka ir terminai. Savivaldybių biudžetų tvirtinimo tvarka ir terminai. Biudžetų vykdymas, kontrolė. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto santykis su Europos Sąjungos biudžetu. Europos Sąjungos regioninės politikos finansiniai instrumentai Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo (administravimo) sistema. Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas: tikslai, uždaviniai, lėšų administravimas. Europos socialinis fondas. Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius. Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Europos Sąjungos struktūrinių fondų kontrolės sistema. Sanglaudos fondas. Europos Sąjungos biudžetas, jo sandara, pajamų ir išlaidų struktūra. Europos regioninės plėtros fondas
Teisės Konspektas (49 pus.)


Finansų teisės konspektai (2)
Finansų teisė, kaip savarankiška teisės šaka. Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai. Lietuvos biudžeto sandara ir valstybinė biudžeto sandara bei sistema. Biudžeto procesas. Valstybės skolinimosi teisinis reguliavimas. Tiksliniai pinigų fondas. Savivaldybių pinigų fondai. Bankinio kreditavimo santykių valstybinis reguliavimas. Draudimo santykių valstybinis reguliavimas. Lietuvos mokesčių sistema. Lietuvos valstybinė mokesčių sistema. Pinigų sistemos ir mokėjimo teisiniai pagrindai.
Teisės Konspektas (31 pus.)


Finansų teisės konspektai (3)
Valstybės finansų veikla. VFV metodai. VFV formos. FT dalykas ir sąvoka. FT normos. FT sistema ir Finansiniai teisiniai institutai. FT šaltiniai. FT vieta teisės sistemoje. Finansiniai teisiniai santykiai ir FT subjektai. FT santykių objektai. FT santykių subjektai. Visuomeniniai-teritoriniai junginiai. Jiems priklauso pati LT valstybė ir savivaldybės. Jų dalyvavimas FT santykiuose yra ribotas. Kolektyviniai subjektai. Jiems priklauso visos įstaigos, įmonės ir organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą. Pagal savo padėtį jie skirstomi į. Finansų drausmė. Finansinės kontrolės uždaviniai ir sąvoka. Finansų kontrolės rūšys. Finansų kontrolės valstybės institucijos. Finansų kontrolės metodai. tema.LR biudžetinė sandara ir biudžeto sandara. Biudžetinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas. Biudžetinė sandara. Valstybinė biudžeto sistema. Biudžeto struktūra (pajamos ir išlaidos). Biudžetinis reguliavimas. Biudžetinė kompetencija. tema. Biudžetinis procesas. BP sąvoka ir struktūra. BP principai. V ir S B sudarymo ir vykdymo bendri pagrindai. Biudžeto vykdymas. Biudžeto vykdymo atskaitomybė ir kontrolė. VI tema.Valstybės skolinimosi teisinis reguliavimas. Valstybės skolinimosi (V kredito) esmė. Valstybės skolinimosi principai. LT valstybės skola ir jos valdymas. Paskolų naudojimo priežiūra bei atsakomybė už pažeidimus. Vyriausybės vertybiniai popieriai. Savivaldybių skolinimosi tvarka. Valstybės išlaidos ir finansavimas. Valstybės ir savivaldybių įmonių finansinė veikla. VIII tema. Bankininkystės santykių teisinis reguliavimas. Bankinio kredito (BK) sąvoka ir reikšmė. Bankinio kreditavimo principai. LT kredito įstaigų sistema. Kreditinės veiklos licenzijavimas. Kredito įstaigų veiklos sąlygos. Kredito įstaigų veiklos priežiūra. Komercinių bankų bankrotas. Pinigų apyvartos teisinis reguliavimas. Pinigų sistema. Grynųjų pinigų apyvarta. Negrynųjų pinigų apyvarta. Banko sąskaitų atidarymas ir uždarymas. Atsiskaitymo sąlygos. Kasos operacijos (jų vedimo tvarka). Užsienio valiutos teisinis režimas. X tema.Tikslinių fondų teisinis režimas. Sąvoka ir formavimo tikslai. Įstatyminiai fondai. Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Sveikatos fondas. Valstybinis švietimo fondas. Valstybinis gamtos apsaugos fondas. Kultūros ir fondo rėmimo fondas. Kelių fondas. Valstybinis socialinio draudimo fondas. Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Sveikatos fondas. Valstybinis švietimo fondas. Valstybinis gamtos apsaugos fondas. Kultūros ir fondo rėmimo fondas. Kelių fondas. Eksporto skatinimo fondas. Energijos taupymo fondas. Privatizavimo fondas.
Teisės Konspektas (44 pus.)


Fizikinių metodų taikymas Lietuvos dokumentotyroje
KRIMINALISTINĖ DOKUMENTOTYRA IR JOS UŽDAVINIAI. FIZIKINIŲ METODŲ TAIKYMAS KRIMINALISTINĖJE DOKUMENTOTYROJE. FIZIKINIAI METODAI TAIKOMI DOKUMENTŲ PIRMINĖJE APŽIŪROJE. FIZIKINIAI METODAI TAIKOMI EKSPERTINIAME DOKUMENTŲ TYRIME. OPTINĖ ANALIZĖ. SUGERTIES ANALIZĖ. KRIMINALISTINĖS DOKUMENTOTYROS PRAKTIKA LIETUVOJE. PAREIGŪNŲ, ATLIEKANČIŲ PIRMINĘ DOKUMENTŲ APŽIŪRĄ, PRAKTIKOS ANALIZĖ. KRIMINALISTINIAI DOKUMENTŲ TYRIMAI LIETUVOJE. VSAT DOKUMENTŲ TYRIMŲ SKYRIAUS VEIKLOS ANALIZĖ. LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRO VEIKLOS ANALIZĖ. Šiame darbe išnagrinėti fizikiniai metodai taikomi dokumentų pirminėje apžiūroje bei atliekant dokumentų ekspertizę. Išanalizuotos apibendrinančioms sistemos, kurios sėkmingai taikomos Lietuvos dokumentų kriminalistiniame tyrime ir leidžiančioms padidinti tyrimų operatyvumą bei informatyvumą. Siekiant patikrinti dokumentų tikrinimo ir tyrimo praktinius metodus buvo inicijuotas tyrimas, kurio pagalba buvo nustatyta pareigūnų, atliekančių dokumentų pirminę apžiūrą, naudojama praktika, dokumentų tyrimo įrangos panaudojimo galimybės, bei mokymo poreikis dokumentų tikrinimo ir tyrimo srityje. Pateikti Dokumentų tyrimo skyriaus ir Lietuvos teismo ekspertizės statistiniai duomenys, parodantys atliekamų dokumentų ekspertizių įvairovę bei kitus kaupiamus statistinius duomenis, susijusius su dokumentų klastojimu.
Teisės Referatas (44 pus.)


Fiziniai asmenys kaip privatinės teisės subjektai
Romėnų teisės pristatymas. Darbe Romėnų teisė palyginta su dabartine civiline teise. Status libertais. Status civitatis. Status familiae. Veiksnumas. Apibendrinant norėčiau pabrėžti, kad romėnų teisė labai sudėtinga teisinė sistema. Ji padėjo didelį fundamentą dabartinei teisei formuotis. Romėnų teisė žmonijos istorijoje užima ypatingą vietą. Ji yra viena iš vergovinės epochos teisės sistemų. Romėnų teisė nebuvo panaši į jokią kitą. Ji skyrėsi nuo kitų tuo metu žinomų teisės sistemų pirmiausia tuo, kad pasaulietinės teisės normos buvo atskirtos nuo sakralinės. Be to, romėnų teisės normos buvo kuriamos ne konkretiems, o apibendrintiems atvejams. Jos sudarė tam tikrą sistemą. Ta sistema buvo tokia darni, kad pasitelkus mokslinę teisės interpretaciją galima buvo reguliuoti įvairiausius turtinius ir asmeninius santykius.
Teisės Pristatymas (17 pus.)


Ginčo sprendimas
Sutarties sąlygos. Ginčas. Pretenzijų pareiškimas, šalių derybos, arbitražas. Ginčo sprendimas arbitraže. Arbitražinio teismo sprendimas. Pirkėjas kreipiasi į pardavėją ir prašė arba pakeisti netinkamos kokybes chemikalus į kokybiškas, arba, jeigu pardavėjas neturi galimybės tai padaryti, grąžinti visą sumokėtą už prekes sumą. Pardavėjas teigia, kad pirkėjui buvo pristatytos kokybiškos prekės, ir kad jos pagedo dėl netinkamo saugojimo būdo. Kadangi tai yra pirkėjo kaltė, pardavėjas atsisako ką nors daryti, t.y. nei keisti prekės, nei grąžinti pinigus jis neketina.
Teisės Namų darbas (3 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |  8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |