Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 |  20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 

Teisė ir valstybės santykis
Valstybės ir teisės sąveikos problema (įžanga). Valstybės ir teisės santykis skirtngais požiūriais į teisės sampratą. Pozityvistinis požiūris: valstybės ir teisės suvokimas, kritika, valstybės įtaka teisei. Vertybinis (aksiologinis) požiūris: valstybės ir teisės suvokimas, teisinė valstybė, kritika, teisės įtaka valstybei. Sociologinis požiūris: valstybės ir teisės suvokimas, kritika, teisės ir valstybės sąveika ir santykinis savarankiškumas. Lietuvos kelias į naują valstybės ir teisės suvokimą. Išvados
Teisės Referatas (33 pus.)


Teisėkūra
Teisėkūra gali būti suprantama... Struktūriniai elementai... Teisėkūros principai... Teisėkūros rūšys... Remiantis šiais kriterijais išskiriama tokios rūšys... Panaudota literatūra.
Teisės Referatas (2 pus.)


Teisėkūra (2)
Įvadas. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai. Teisėkūros rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Išvados. Literatūros sąrašas. Socialiniu požiūriu teisėkūra yra tautos valios diegimas į įstatymus, jos įforminimas įvairiuose teisės aktuose ir bendrojo privalomojo pobūdžio suteikimas įstatymuose esančioms taisyklėms. Teisėkūra apima valstybės įgaliotų institucijų veiklą rengiant, priimant, keičiant arba papildant norminius teisės aktus...
Teisės Kursinis darbas (19 pus.)


Teisėkūros sąvoka, būdai rūšys
ĮVADAS. TEISĖKŪROS SĄVOKA IR TIKSLAI. TEISĖKŪROS SUBJEKTAI. TEISĖKŪROS BŪDAI. TEISĖKŪROS RŪŠYS. TEISĖKŪROS PRINCIPAI. TEISĖKŪROS STADIJOS IR PROCEDŪROS. TEISĖKŪROS JURIDINĖ TECHNIKA. IŠVADOS. LITERATŪROS SĄRAŠAS. Teisėkūra yra sudedamoji teisės formavimo dalis ir apima ne vien tiesioginį, bet ir parengiamąjį procesą, nes reikia nuolat gerinti išleidžiamų teisės aktų kokybę, o ši priklauso nuo vieno ar kito akto parengimo. Kad priimamas aktas maksimaliai atitiktų visuomenės gyvenimo poreikius ir būtų veiksmingas, reikia iš anksto išspręsti jo pobūdžio, formos, vidinės struktūros, vietos ir vaidmens tarp kitų teisės aktų problemas.
Teisės Kursinis darbas (26 pus.)


Teisės funkcijos
Turinys. Įvadas. Teisės funkcijų samprata. Teisės funkcijos sociologiniu požiūriu. Teisės funkcijos dogmatiniu požiūriu. Visuomeninių santykių reguliavimas ir apsauga. Simbolinė ir švietėjiška teisėkūra. Išvados.
Teisės Referatas (11 pus.)


Teisės ir valstybės santykis
Įvadas. Teisės ir valstybės samprata. Teisės ir valstybės santykis. Teisės ir valstybės santykis normatyvistinės teisės sampratos požiūriu. Teisės ir valstybės santykis pilietinės teisės sampratos požiūriu. Teisės ir valstybės santykis sociologinės teisės sampratos požiūriu. Teisinė valstybė. Termino teisinė valstybė reikšmė. Teisinės valstybės sąvoka. Du teisinės valstybės modeliai: formalusis ir turiningasis. Išvados. Literatūra.
Teisės Referatas (17 pus.)


Teisės istorija: Prancūcija, Vokietija, JAV
PRANCŪZIJA. DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA. 1789 ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ DEKLARACIJA. 1791 KONSTITUCIJA. 1793 ŽM. IR PILIEČIO TEISIŲ DEKLARACIJA IR KONSTITUCIJA. KONSTITUCINĖS TEISĖS RAIDA. DIREKTORIATAS. KONSULATAS IR IMPERIJA. LEGITIMINĖ IR LIEPOS MONARCHIJOS. ANTROJI RESPUBLIKA. TREČIOJI RESPUBLIKA. KETVIRTOJI RESPUBLIKA. PENKTOJI RESPUBLIKA. NAUJŲJŲ LAIKŲ PAGR.TEISĖS PRINCIPAI. NAUJŲJŲ LAIKŲ NUOSAVYBĖS TEISĖ. ŠEIMOS IR SANTUOKOS TEISĖ. 1804 CIVILINIO KODEKSO PARENGIMAS. CK TEISĖS ŠALTINIAI. CK SISTEMA. PRIVATINĖS TEISĖS DUALIZMAS IR 1807 PREKYBOS KODEKSAS. CK NUOSAVYBĖS TEISĖ IR PRIEVOLINĖ TEISĖ. DARBO TEISINIŲ SANYKIŲ REGULIAVIMAS KODEKSE IR TOLESNĖ RAIDA. NAUJŲJŲ PRINCIPŲ ĮDIEGIMAS BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE. 1810 M. BAUDŽIAMOJO KODEKSO STRUKTŪRA,PRINCIPAI, BAUSMIŲ IR NUSIKALTIMŲ SISTEMA.1806 CIVILINIO PROCESO BRUOŽAI. 1808 BAUDŽIAMOJO PROCESO BRUOŽAI. VOKIETIJOS TEISĖ. VOKIETIJOS KONSTITUCINĖS TEISĖS RAIDA. 1849 FRANKFURTO, 1850 PRŪSIJOS KONSTITUCIJOS. 1871 VOKIETIJOS IMPERIJOS KONSTITUCIJA. VEIMARO KONSTITUCIJA IR JOS DEMOKRATINIŲ PRINCIPŲ TOLESNĖ RAIDA CIVILINĖ TEISĖ.PARTIKULIARIOSIOS IR BENDROSIOS TEISĖS RAIDA. 1900 CIVILINIO IR PREKYBOS KODEKSŲ PRIĖMIMAS. PAGRINDINIŲ INSTITUTŲ REGLAMENTAVIMAS: NUOSAVYBĖS TEISĖ. SUTARČIŲ TEISĖ. ŠEIMOS TEISĖ. PAVELDĖJIMO TEISĖ. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS RAIDA:1872 BAUDŽIAMOJO KODEKSO STRUKTŪRA. GALIOJIMAS KLAIPĖDOS KRAŠTE 1923-1939M. TEISMO PROCESO EIGA. JAV. 1776m.liepos 4 d. Nepriklausomybės deklaracija. Įst.leidyba. Vykdomoji valdž. Konst. Pataisos. Konstituciniai Š. Ir P. pilietinio karo padariniai. XXa. Konst raida. JAV t. sis. Ypatumai. Civilinė t. Nuosavybės t. Paveldėjimo t. Šeimos t. Baudžiamoji t. 1787m konst. draudžiama. 1977m.baudžiamasis kodeksas. Teismo procesas.
Teisės Špera/ paruoštukė (4 pus.)


Teisės istorijos konspektai
Antikos teisė. Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai: Drakono, Solono įstatymai. Nuosavybės ir valdymo, prievolinė, santuokos ir baudžiamoji teisė. Senovės Romos teisės archainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai. Antikos teisė: Senovės Romos teisės kodifikacija: Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai. Justiniano kodofikacija: struktūra, šlatiniai; XII lentelių įstatymas:nuosavybės, prievolinė, šeimos, baudžiamoji, teismo proceso teisė. "Vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: Alariko "Romos vestgotų įstatymas", "Teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas XI a. ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Genčių teisė. Esminiai bruožai. Salijų teisynas. Bavarų įstatymai. Saksų įstatymai. Anglosaksų gentinės teisės ypatumai. Etelberto teisynas. Inės įsatymas. Alfredo įstatymas. Etelstano įstatymas. Knuto įstatymai. Teritorinio teisės taikymo įsigalėjimas. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais: bažnyčios skilimas, popiežių revoliucijos raida, reformacija.Kanonų teisės atsiradimas ir raida, šaltiniai: Gratiano “Nesuderinamų kanonų harmonija”, Corpus juris canonici. Lenų ir dvarų teisė.Vasaliteto - siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaksų ir frankų tesėje. Feodalinė žemėvalda. Omažas. Imunitetiniai raštai. Senjoriniai teismai. Papročių teisės užrašymas. Servų sluoksnis. Miestų ir prekybos teisė. Miestų atsiradimas Vakarų Europoje ir jų kova už savarankiškumą. Miestų savivaldos institucijos. Teisės šaltiniai. Miestų teisės šeimos. LDK MAGDEBURGO MIESTO TEISĖ. PREKYBOS TEISĖS CENTRAI IR TEISĖS ŠALTINIAI. Karalių teisė. Prancūzija. Pagrindiniai teisės bruožai:nuosavybės teisė, prievolinė teisė, paveldėjimas, šeimos teisė, teismo procesas. Vokietijos imperinės teisės šaltiniai: 12-14 a. imperatorių taikos statutai, romėnų teisė, 1532 m. Karolina. Karolinos baudžiamosios teisės ir proceso pagrindiniai institutai.VOKIETIJA. VOKIETIJOS ŽEMIŲ TEISĖ:SAKSŲ,ŠVABŲ VEIDRODŽIAI. 1749m. ”PRŪSŲ ŽEMĖS TEISYNO” BRUOŽAI, 1768m.”TEREZIANA”, 1811m. AUSTRIJOS CIVILINIS KODEKSAS. ANGLIJOS TEISĖ. KONSTITUCINĖ TEISĖ. Bendrosios teisės ( anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Anglijos teisės sistema XIXa. 1873-1875m. teismų santvarkos aktai, bendrosios ir teisingumo teisės susiliejimas, statutinės teisės reikšmės didėjimas, konsoliduojantys aktai. Civilinė ir prekybos teisė. Prekybos teisės aktai. Pramonės teisinis reguliavimas. Anglijos teisė. Baudžiamosios teisės modernizavimas XIX a. Teismo proceso raida. Prancūzijos konstitucinė teisė. Svarbiausi civilinės teisės principai. KONTINENTINĖS (ROMANŲ-GERMANŲ) TEISĖS TRADICIJA. Prancūzijos teisė. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teisės šaltiniai, sistema. Privatinės teisės dualizmas, nuosavybės ir prievolinė teisė, pagrindinių principų raida. Darbo teisinių santykių reguliavimas kodekse ir tolesnė raida. 1804 m. Civilinio kodekso parengimas, teisės šaltiniai , sistema. Jau 1790 m. rugpjūčio 16 d. Steigiamasis susirinkimas. Privatinės teisės dualizmas, nuosavybės ir prievolinė teisė, pagrindinių principų raida. Darbo teisinių santykių reguliavimas kodekse ir tolesnė raida. Kontinentinės (romanų-germanų) teisės tradicija. Prancūzijos teisė. 1807 m. Prekybos kodeksas. Naujų principų įdiegimas baudžiamojoje teisėje. 1791 m. Baudžiamojo kodekso esminiai bruožai. VOKIETIJOS TEISĖ. KONSTITUCINĖ TEISE. Pirmosios vokiškos konstitucijos. 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucinių institutų likvidavimas nacistų valdymo metais. Konstitucinė pokario Vokietijos raida. Vokietijos konstitucines teises raida. 1871 Vokietijos imperijos konstitucija. CIVILINĖ TEISĖ.PARTIKULIARIOSIOS IR BENDROSIOS TEISĖS RAIDA. 1900 CIVILINIO IR PREKYBOS KODEKSŲ PRIĖMIMAS. PAGRINDINIŲ INSTITUTŲ REGLAMENTAVIMAS: NUOSAVYBĖS TEISĖ. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS RAIDA:1872 BAUDŽIAMOJO KODEKSO STRUKTŪRA. GALIOJIMAS KLAIPĖDOS KRAŠTE 1923-1939M. Kontinentinės (romanų – germanų) teisės tradicija. Vokietijos teisė. Teismo proceso raida. Lietuvos teisė. Nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos raida 1918 – 1940 m. Konstitucinių aktų raida. Valstybinės valdžios institucijų ir įstatymų leidybos įtvirtinimas laikinosiose ir nuolatinėse konstitucijose. Civilinės teisės šaltiniai ir jų galiojimas teritorijoje. Baudžiamoji teisė: 1903 m. Carinės Rusijos baudžiamojo statuto galiojimas Lietuvoje. Papildomi baudžiamieji įstatymai. Nuosavybės teisinis reguliavimas. Lietuvos teisė 1918-1940 metais: baudžiamosios atsakomybės pagrindai, bausmių sistema, atskiros nusikaltimų rūšys. Teismų sistemos teisinio reguliavimo raida ir teismo procesas.
Teisės Konspektas (49 pus.)


Teisės konspektai
TEISĖ IR KITI ELGESIO REGULIATORIAI. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Normos. Teisės normos. Teisė ir vertybės. Teisės ir moralės santykis. TEISĖS PARADIGMOS. Teologinė paradigma. Prigimtinės teisės mokykla. Idealistinė paradigma. Teisinis pozityvizmas. Pozityvizmas. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas. Psichologinė teisės teorija. Teisės sociologinė mokykla. Teisinis realizmas. Teisės fenomenologinės teorijos. Kritinės teisės studijos. Integracinė jurisprudencija. POZITYVIOSIOS TEISĖS KATEGORIJOS. Objektinė ir subjektinė teisė. Teisės normos ir principai. Normų klasifikavimas. Principai. Teisės šaltiniai ir norminis aktas. Norminio akto struktūra. Teisiniai santykiai ir teisiniai faktai. Teisinis subjektiškumas ir kompetencija. Teisėkūra. Teisinis reguliavimas. Teisės realizavimas ir taikymas. Teisės spragos ir jų likvidavimo būdai. Teisės aktų galiojimas. Teisės normų konkurencija ir kolizinės normos. Teisės aiškinimas. Teisės sistema ir teisės sisteminimas. Teisinis elgesys. Teisės funkcijos. KONSTITUCINĖ IR ORDINARINĖ TEISĖ. Konstitucijos sąvoka. Konstitucijos kaip teisės akto ypatumai. Konstitucinės ir ordinarinės teisės samprata. Konstitucinė kontrolė. Konstitucijos aiškinimas. VIEŠOJI IR PRIVATINĖ TEISĖ. Teisės skirstymo į viešąją ir privatinę teises kriterijai. Viešųjų ir privačiųjų santykių teisinio reguliavimo ypatumai. Viešosios ir privatinės teisės struktūra. NACIONALINĖS TEISĖS SISTEMOS. Teisės tradicijų klasifikavimas ir nacionalinių teisės sistemų šeimos. Vakarų teisės tradicija. Romanų-germanų teisės tradicijos bruožai. TEISINĖ VALSTYBĖ. Teisės ir valstybės sąveika. Teisinės valstybės teorijų raida. Teisinės valstybės parametrai.
Teisės Konspektas (37 pus.)


Teisės norma
Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas. Visuotinis privalomumas. Visuotinio teisės normos privalomumo garantai - abipusė nauda ir valstybės prievarta. Sistemingumas. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Moralė uždeda žmogui pareigas iš vidaus, teisė - iš išorės. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų ir kitų. Socialinių neteisimų normų skirtumai. Tapatūs ir skiriamieji teisės normų ir moralės normų požymiai. Teisės normų ir moralės normų skirtumai. Teisės normų ir papročių normų santykis. Teisės normų santykis su korporacijų normomis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. Techninių normų virtimas socialinėmis teisinėmis normomis. Vidinė teisės normos struktūra. Teisės normos hipotezė. Dispozicija - centrinis teisės normos elementas metodologinės, techninės priemonės atskleisti teisės normos vidinę struktūrą. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūra. Teisės normų loginės ir tekstinės struktūrų santykis. Teisės nopjvių klasifikacija. Teisės normų išraiškos (materializavimo) forma. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties šaltinis". Teisės formos rūšys. teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Specifinė teisės formos rūšis - norminės sutartys. Teisės aktas ir jo rūšys.
Teisės Konspektas (15 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 |  20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |