Miesto gyventojų socialiniai ypatumai
Miestas traktuojamas ne kaip demografinė ar ekonominė, bet labiau kaip visuomeninė, socialinė kategorija. Miestas tai specifinė teritorinė visuomenės forma, atliekanti tam tikras, visuomeninio darbo pasidalinimo apibrėžtas, funkcijas ir formuojanti savo užimtą erdvę taip, kad ji leistų kuo palankiau vykdyti tas funkcijas ir kuo nuodugniau tenkinti savo bendrus poreikius. Miestas - tai visuomenės kūrinys, tai santykinai didelis, tankiai apgyvendintas įvairiasluoksnis teritorinis derinys.
Sociologijos Referatas (7 pus.)
Migracija
Įvadas. Sąvokų, susijusių su migracija, paaiškinimai. Lietuvos gyventojų migracija. Nelegali migracija ir migrantų tranzitas per Lietuvą. Nelegali migracija Lietuvoje (absoliučiais skaičiais). Migracijos priežastys. Migracijos pasekmės. “Protų nutekėjimo“ problema ir jos sprendimo galimybės. Išvados. Naudota literatūra.
Sociologijos Referatas (11 pus.)
Migraciniai procesai Lietuvoje
Įvadas. Dėstymas. Migracijos procesų raida Lietuvoje. Šiuolaikinė bendra migracijos situacija. Nelegali migracija ir migrantų tranzitas per Lietuvą. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai. Nereguliari migracija. Migracijos potencialas ir ateities perspektyva. Lietuvos migracijos politikos kontūrai. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.
Sociologijos Referatas (14 pus.)
Mitai apie asmenybę ir visuomenę
Įvadas. Mitai apie asmenybę ir visuomenę. Kas tie mitai ? Asmenybė ir visuomenė. Nuostatos. Stereotipai. Vertybės ir vertybinės orientacijos. Žmonių nuomonės analizė. Tyrimo metodika ir organizavimas. Žmonių nuomonės apie mitus rezultatų analizė. Elgesio mitai. Elgesio mitai pagal pavojingumą. Mitai apie Lietuvą. Mitai apie verslą pagal paplitimą ir pavojingujmą. Mitai apie valdžią pagal paplitimą. Mitai apie valdžią pagal pavojingumą. Mitai apie religiją. Tai tikrovė, o ne mitai apie religiją . Mitai apie sveikatos išsaugojimą pagal paplitimą ir pavojingujmą. Mitai apie gimtosios kalbos ir tautinės kultūros reikšmę. Mitai apie skirtingų kartų pažiūras. Išvados. Tyrimo uždaviniai. Apibrėžti kas tie mitai, nuostatos, stereotipai, vertybės. Ištirti žmonių nuomonę, kokie mitai yra labai paplitę ir labai pavojingi, kokie nepaplitę ir nepavojingi. Išanalizuoti žmonių nuomonę, kokie mitai yra ne mitai, o tikrovė.
Sociologijos Špera/ paruoštukė (27 pus.)
Moterys ir skurdas
Moterys ir skurdas. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija. BENDRA SKURDO SAMPRATA. Socialinė atskirtis. UŽIMTUMAS. NEDARBAS. SOCIALINĖ APSAUGA.
Sociologijos Tyrimas (9 pus.)
NACIONALIZMO SAMPRATA
Įvadas. Nacionalizmo samprata. Tautiečiais ne gimstama, o tampam. Vienijimosi priežastys. Kalbos ir kultūros reikšmė. Kur pradžia? Politinė faktų falsifikacija. Kas pavojinga? Jokių nuolaidų. Nacionalizmo perspektyvos. Kur mūsų vieta? Išvados. Siūlymai. Literatūros sąrašas.
Sociologijos Kursinis darbas (22 pus.)
Negalia ir aukštojo mokslo galimybės Lietuvoje
Įvadas. Teisinė bazė. Finansinė parama m neįgaliems studentams. Studijų, aukštosios mokyklos ir specialybės pasirinkimo motyvai. Veiksniai, skatinantys ar trukdantys studijuoti aukštojoje mokykloje. Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose - m. Studentų su negalia skaičiaus augimas. Kokią negalią turintys studentai studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose. Negalios fiksavimas per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas. Subjektai, atsakingi už studentų su negalia reikalų koordinavimą aukštosiose mokyklose. Paslaugos, teikiamos neįgaliems studentams. Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Lengvatos studentams su negalia. Įsidarbinimo perspektyvos. Statistika Lietuvoje. Rekomendacijos. Literatūros sąrašas.
Sociologijos Referatas (20 pus.)
Neįgalių asmenų integracija Lietuvoje ir Švedijoje
Tikslas: Palyginti neįgalių asmenų integraciją Lietuvoje ir Švedijoje. Uždaviniai. Apžvelgti mokslininkų mintis apie negalės ir integracijos sampratą. Pristatyti Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemas. Palyginti neįgaliųjų ugdymo procesus šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. Pateikti išvadas. Negalės ir integracijos samprata mokslininkų akimis. Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemos. Neįgaliųjų ugdymas šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas Europos šalių kontekste. Išvados.
Sociologijos Referatas (18 pus.)
Neįgaliųjų su proto negalia užimtumas
Teisinė neįgaliųjų užimtumą reguliuojanti bazė. Valstybės politika. Profesijos įgyjimas ir įsidarbinimas. Profesinis konsultavimas (orientavimas). Profesinis mokymas (is). Įsidarbinimas. Pagalba darbo vietoje. Požiūris į žmones su proto negalia. Tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo metodas. Tyrimo atranka. Tyrimo eiga ir organizavimas. Rezultatų aprašymas. Rezultatų analizė. Išvados. Santrauka (lietuvių kalba). Santrauka (anglų kalba). Literatūra. Pasirinkau šią temą savo bakalauriniam darbui dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su žmonėmis, turinčiais proto negalią ar psichinių sutrikimų. Pirmame kurse atlikau daugiau kaip 80-ies valandų praktiką Vilniaus vasaros psichikos sveikatos centre. Ten susipažinau su įvairių tipų psichikos sutrikimais. Nors psichikos ir proto ( intelekto ) sutrikimai skiriasi, tačiau turi ir nemažai panašumų. Be to, daug kur statistikos duomenyse proto negalia įtraukiama į psichikos sutrikimų kategoriją. Trečiame kurse atlikau praktiką, trukusią daugiau nei 500 valandų, Žmonių su proto negalia dienos centre “Šviesa”. Šios praktikos metu daug sužinojau apie žmonių turinčių proto negalia elgesį, bendravimą, gebėjimą pasirūpinti savimi, pomėgius. Pastebėjau, kad dauguma jų niekada niekur nedirbo. Kai kurie jų lankosi tame pačiame pastate nuo vaikystės, kai čia dar buvo vaikų darželis. Susipažinau iš arčiau su nemaža dalimi lankytojų, sužinojau jų gyvenimo istorijas, apie jų artimuosius, kaip jie pareko į dienos centrą. Dalis centro lankytojų turi žymų intelekto sutrikimo laipsnį, tačiau yra nemažai turinčių vidutinį ar lengvą sutrikimo laipsnį ir tikrai galėtų dirbti bent jau didielės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Kai kurie jų yra baigę profesinio rengimo mokyklas ir, pavyzdžiui su medžiu dirba geriau nei daugelis sveikųjų. Kitas motyvas yra tas, kad tyrimų apie žmonių su proto negalia užimtumą nėra daug.
Sociologijos Diplominis darbas (74 pus.)
Neįgalus vaikas šeimoje
Šio darbo objektas – tai šeima, kurioje gimė neįgalus vaikas arba toks tapo vėliau. Tyrimu nustatyta, kad šeimos, auginančios neįgalų vaiką, pagal tai, kaip jos konstruoja asmeninį, šeimyninį ir socialinį gyvenimą, gali būti skirstomos į dvi kategorijas: į disfunkcinį modelį orientuotos šeimos (krizinėje situacijoje esančios šeimos); į funkcinį modelį orientuotos šeimos (palankioje situacijoje esančios šeimos).
Sociologijos Referatas (5 pus.)