Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Jaunimo subkultūra
Įvadas. Kultūros samprata. Kultūros sąvokos atsiradimas. Kultūros esminės charakteristikos. Kultūra ir socializacija. Kultūros elementai. Kultūrų įvairovė. Etnocentrizmas. Kultūrinis reliatyvizmas. Kultūrų vidiniai skirtumai. Subkultūra, jos bruožai. Jaunimo subkultūros bruožai. Jaunimo grupės. Akademinės grupės.. Lietuvos studentų sąjunga. Lietuvos moksleivių sąjunga. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Politinės grupės. Jaunųjų konservatorių lyga. Lietuvos liberalus jaunimas. Religinės grupės. Ateitininkų atsiradimo istorija. Ateitininkų federacija. Laisvalaikio grupės. Autostopas – realus gyvenimo aromatas. Vilniaus autostopo klubas. Išvados. Šiuolaikinėje visuomenėje individai gyvena nuolatinėje bereikšmiškumo grėsmėje, todėl miestai virsta ne tik šiuolaikinio konsumerizmo, bet ir simbolinių impresijų bei ekspresijų „atsivėrimo“ vieta. Individai bando įgyvendinti įsivaizduojamus modelius, kaip jie turėtų gyventi tokiame pasaulyje, koks jis yra, ir kaip toks pasaulis turėtų būti tvarkomas pagal jų įsivaizduojamą gyvenimą. Ir nors visų visuomenės narių protai yra užpildyti tam tikrų kultūrinių kodų sistemų, tačiau būtent jaunimo biologiškai, psichodinamiškai, socialiai bei kultūriškai sąlygotas lankstumas suteikia jiems stiprų „seismografinį“ sugebėjimą registruoti gilius, bet paslėptus socialinius judėjimus ir juos išreikšti aiškia stiliaus kalba.
Sociologijos Kursinis darbas (28 pus.)


Jaunuolių išėjusių iš vaikų globos institucijų socialinės pagalbos poreikis
Įvadas. Globos institucijų vaidmuo rengiant jaunuolį savarankiškam gyvenimui. Globos institucijoje augančio jaunuolio ruošimo savarankiškam gyvenimui sunkumai. Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo programų svarba ruošiant jaunuolį integracijai į visuomenę. Jaunuolių, gyvenančių globos įstaigoje psichosocialinio prisitaikymo naujoje aplinkoje sunkumai. Globos institucijų auklėtinių bendravimo, elgesio ir emociniai ypatumai. Globos institucijų auklėtinių savęs vertinimo ypatumai. Jaunuolių, išėjusių iš globos institucijų, situacijos teisinis reglamentavimas. Specialistų požiūrio į jaunuolių, išėjusių iš vaikų globos institucijų, socialinės pagalbos poreikį tyrimas. Tyrimo problema. Tyrimo metodika. Tyrimo metodas. Atranka. Tyrimo eiga ir organizavimas. Rezultatų pristatymas ir aptarimas. Respondentų charakteristikos. Duomenų analizė ir interpretacija. Globos institucijos vaidmuo rengiant jaunuolį savarankiškam gyvenimui. Specialistų požiūriu, aktualiausios jaunuolių, išėjusių iš globos institucijų, problemos. Veiksniai, įtakojantys sėkmingą buvusių globos institucijų auklėtinių socialinę integraciją. Jaunuolio socialinių savybių, įgytų globos institucijoje, vertinimas. Socialiniai psichologiniai sutrikimai, apsunkinantys integravimosi procesą. Emocinės vaiko savybės, skatinančios neefektyvią vaiko socializaciją. Veiksniai, sąlygojantys socialinės pagalbos būtinybę. Valstybės teikiamos paramos jaunuoliams, išėjusiems iš globos institucijų, efektyvumo įvertinimas. Specialistų požiūrio nustatymas įstatyminės bazės keitimo klausimais. Rezultatų apibendrinimas. Šio tyrimo objektas – specialistų požiūris į jaunuolių, išėjusių iš vaikų globos institucijų, socialinės pagalbos poreikį. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis anketinės apklausos metodas. Atliekant tyrimą tiriamųjų grupę sudarė 81 specialistas, dirbantis Vilniaus, Telšių ir Kupiškio vaikų globos institucijose.
Sociologijos Diplominis darbas (47 pus.)


Kaimo turizmo verslo valdymo reformos ir pokyčiai
Įvadas. Kaimo turizmo verslo valdymo raidos analizė. Kaimo turizmo verslo valdymo esmė. Kaimo turizmo verslo valdymo raidos tendencijų lietuvoje analizė. Kaimo turizmo verslo pokyčių lietuvoje dinamika. Verslo valdymo reformų ir pokyčių teoriniai pagrindai. Valstybės vaidmuo kaimo turizmo verslo valdymo reformose ir pokyčiuose. Kaimo turizmo verslo reformų ir pokyčių įvertinimui naudojami metodai. Kaimo turizmo verslo valdymo reformų ir pokyčių lietuvoje vertinimas. Ekonominių veiksnių įtakos kaimo turizmo verslo reformoms ir pokyčiams analizė. Kaimo turizmo ssgg (swot) ir pest analizės. Gyventojų požiūrio į kaimo turizmo verslą ir jo paslaugų plėtrą analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas. Priedai. Objektas: kaimo turizmo verslo valdymo reformos ir pokyčiai lietuvoje. Tikslas: nustatyti kaimo turizmo verslo reformų ir pokyčių galimybes. Uždaviniai. Išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo pokyčių dinamiką. Įvertinti ekonominių veksnių įtaką kaimo turizmo verslo reformoms ir pokyčiams. Nustatyti, kaimo turizmo sektoriaus, reformų ir pokyčių galimybes pagal ssgg ir pest analizes. Išanalizuoti kaimo turizmo verslo reformų perspektyvinius planus. Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kaimo turizmo paslaugų reformas ir pokyčius.
Sociologijos Diplominis darbas (42 pus.)


Kintanti Lietuvos šeima: lyčių vaidmenys
Įvadas. Tradiciniai lyčių vaidmenys Lietuvos šeimose. Tradicinių lyčių vaidmenų Lietuvos šeimoje pokyčiai. Lyčių vaidmenų pokyčių perspektyvos ir ateities tendencijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Lietuvos šeimos sociologijoje jau darosi įprasta nagrinėti lyčių problematiką. Juk šeima visų pirma reiškia vienokią ar kitokią pastovią dviejų suaugusiųjų skirtingų lyčių asmenų savitarpio ryšių formą. Tad tiek Lietuvos, tiek ir Vakarų sociologinėje literatūroje remiamasi prielaida, jog svarbiausias šeimos, tuo pačiu ir lyčių santykių apibrėžimo kriterijus, yra pareigų pasiskirstymas tarp sutuoktinių, jų vaidmenys.
Sociologijos Referatas (7 pus.)


Kintanti Lietuvos šeima: tendencijos ir interpretacijos
ĮVADAS. PAGRINDINIAI ŠEIMOS SAMPRATOS BRUOŽAI. PAGRINDINIAI ŠEIMOS RAIDOS BRUOŽAI LIETUVOJE. KINTANČIOS ŠEIMOS PERSPEKTYVOS. IŠVADOS. LITERATŪRA. Ištrauka iš darbo. Šeimos sociologija – pripažinta sociologijos mokslo šaka, tirianti šeimos susiformavimą, vystymąsi ir funkcijas, sutuoktinių šeiminius ryšius konkrečiomis socialinėmis ekonominėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Su šeimos sociologija siejamos visuomenės viltys: atliktų mokslinių tyrimų pagrindu gali būti parengta šeimos politika, nurodyti būdai, kaip artimoji aplinka gali atsigauti ir, svarbiausia, sėkmingai atlikti jai patikėtas bei apčios prisiimtas funkcijas, ypač reprodukcijos, relaksacijos, ugdymo ir socializacijos
Sociologijos Referatas (6 pus.)


Knyga ir skaitymas masinių komunikacijų sistemoje
Įvadas.Raštas ir komunikacija. Rašto atsiradimas ir tobulinimas. Tarptautinis raštas. Rašto reikšmė XXI a. Raštas – svarbi komunikacijos priemonė. Žiniasklaidos priemonės. Radijas ir televizija. Kinas. Knygos, laikraščiai, žurnalai. Reklama. Internetas. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiolaikinę informacijos visuomenę mūsų laikais neįmanoma įsivaizduoti be VIP (visuomenės informavimo priemonių). VIP technologijos aktyviai yra naudojamos ne tik kaip informavimo, bet ir kaip visuomenės nuomonės paveikimo būdas. Todėl dera kalbėti apie realią VIP įtaką visuomenei, apie jų realios valdžios įgyjimą. VIP technologijų lygis kasmet auga, ir jau dabar galima sakyti apie svarbią VIP vaidmenį kiekvieno inormacinės visuomenės nario gyvenime. Į VIP dabar atsižvelgiama, kaip į moralinių normų bei visuomenės elgesio formuotoją.
Sociologijos Referatas (15 pus.)


Kokybiniai ir kiekkybiniai metodai
Įžanga. Kokybinio tyrimo samprata. Pagrindiniai kokybinio tyrimo bruožai. Pagrindiniai kokybinio tyrimo metodai. Stebėjimo metodas. Teksto analizės metodas. Interviu metodas. Audio/video įrašinėjimo ir iššifravimo metodas. Kokybinio tyrimo pagrindinės gairės ir "idiomos". Pagrindinės kokybinio tyrimo problemos. Pagrindinės kiekybinio tyrimo problemos. Kokybinio ir kiekybinio tyrimų derinimas. Apibendrinimas. Išvados. Priedai (10). Rengiant mokslinį tiriamąjį darbą yra labai svarbu tinkamai pasirinkti tyrimo metodus, kuriais (jaunasis) mokslininkas nustatinės objektyvios tikrovės reiškinius, jų tarpusavio sąsajas, dėsningumus. Kadangi tyrimo metodas, kaip nurodo prof. R. Tidikis, „lemia ne tik tyrimo kryptingumą, techniką, bet ir tyrimo proceso veiksmingumą“ . Turint minty, kad tyrėjas savo moksliniame tyrime remiasi gautais duomenimis bei daro iš jų sekančias pagrįstas išvadas, yra svarbu pažymėti tyrimo metodo pasirinkimo svarbą. Mokslinėje literatūroje yra pabrėžiama, kad tyrimo metodas gali būti „mokslinis“ metodas tik tuomet kai jis objektyviai, „teisingai“ atskleidžia socialinę tikrovę, o „teisingu“ jis yra suprantamas tik tuomet, kai „teisingai atspindi objektyvius pasaulio dėsnius, atitinka tiriamo dalyko ypatumus, jo vystymosi dėsningumus, atspindi sąmonėje jo esmę“ . Todėl, žinant tyrimo metodo pasirinkimo reikšmę, visų pirma, svarbu suprasti kokie yra metodai, ką jais galima objektyviai atskleisti, kokie yra jų pranašumai ir trūkumai lyginant su kitais ir pan., kadangi „nagrinėjant tą patį reiškinį ar faktą, bet skirtingais metodais galima gauti ne tik skirtingus, bet ir prieštaringus rezultatus“.
Sociologijos Referatas (27 pus.)


Komunikacija UAB "Smeltė" organizacijoje
Įvadas. Įmonės charakteristika. Komunikacijos teoriniai aspektai. Komunikacijos samprata. Komunikacijos proceso modeliai. Komunikacijos rūšys ir funkcijos. Organizacijos kaip atviros sistemos ryšiai su aplinka. Horizontali komunikacija. Komunikacijos organizacijoje funkcijos. Komunikacijos lygiai. Komunikacijos efektyvumas. Formalus ir neformalus komunikavimas. Įmonės analizė. Vidinė komunikacija. Išorinė komunikacija. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas: išanalizuoti įmonės "UAB Smeltė " komunikacijas. Darbo uždaviniai. Apibūdinti komunikacijos procesą, modelius, komunikacijos rūšis ir funkcijas. Apibūdinti formalų ir neformalų komunikavimą. Apibrėžti komunikacijos efektyvumą. Darbo metodika: Įmonės analizė, literatūros šaltinių apžvalga.
Sociologijos Kursinis darbas (22 pus.)


Laisvalaikio tyrimas
ĮVADAS. LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ PASIRINKIMAS. Laisvalaikio forma – televizija. Laisvalaikio metu žurnalų, laikraščių ir knygų skaitymas. Naudojimasis internetu. Būreliai ir kursai. Muziejai. Koncertai, teatras. Lankymasis kavinėse ir baruose. Lankymasis naktiniuose klubuose, diskotekose. Sportas laisvalaikiu. Kelionės. Kompiuteriniai žaidimai. Stalo žaidimai. Boulingo žaidimas. Pirtys ir baseinai. Alkoholio vartojimas. MIESTO IR KAIMO GYVENTOJŲ LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ. PASIRINKIMO ANALIZĖ. Laisvalaikio tyrimas. Diagramų analizė. Laisvalaikio praleidimo būdų pasirinkimą įtakojantys veiksniai. Laisvalaikiui skirtos pajamos. Svajonių laisvalaikis. Laisvalaikio praleidimo būdai, kurių trūksta gyvenamojoje vietoje. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. PRIEDAI. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvi svarbiausias egzistavimo sąlygas: darbą ir laisvalaikį. Lietuvos konstitucinėje teisėje apibrėžtos žmogaus kultūrinės teisės, kur laiduojama kiekvieno teisė į poilsį ir laisvalaikį (LR Konstitucija, 1992, 49 str., 4 sk.). Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (24 str.) kiekvienas žmogus gali naudotis ne tik pilietinėmis bei ekonominėmis, bet ir socialinėmis kultūrinėmis teisėmis. Vykstant esminiams pokyčiams visuomenėje, kylant bendram gyvenimo lygiui, vis labiau jaučiamas kultūrinių, meninių, dvasinių vertybių poreikis. Kaip byloja senovės išmintis, žmogui reikia ne tik duonos, bet ir žaidimų. Tam, kad nuo ko nors pailsėti, reikia turėti darbą, mokslą ar kokį kitą užsiėmimą. Dažnai laisvalaikis būna “laisvas”, neorganizuotas, t.y. pasyvus ir suprantamas kaip poilsis, pasireiškiantis nieko neveikimu.
Sociologijos Kursinis darbas (34 pus.)


Lietuvos jaunimo emigracija
Bendrai apie emigraciją. Šiuolaikinės migracijos bruožai. Jaunimo išvykimo į užsienį tikslai ir priežastys. Emigracija kaip kultūrinis reiškinys. Patriotizmas. Išvykusiųjų svetur problemos. Protų nutekėjimas ir Lietuva. Dabartinė valstybės institucijų veikla emigracijos klausimu. Duomenų analizė. Migracija reiškia žmonių judėjimą ir laikiną arba nuolatinį vietos keitimą. Žmonės nuolat judėjo ir judėjo didėliais atstumais. Tą kilnojimąsi skatina daugelis veiksnių: nugalėtojų armijos ir imperijos užkariaudavo žemes ir įsitvirtindavo naujose teritorijose; pralaimėjusieji ir iškeldintieji bėgo į palankesnes gynybai žemes ir ieškojo saugesnio prieglobsčio. Su kokiomis visuomėnino gyvenimo sritimis yra susijusi ir kokias sritis keičia migracija? Dauguma migraciją nagrinėjančios literatūros akcentuoja darbo jėgos judėjimą. Tačiau tai, ką pirmiausia aprašome mes, yra žmonių, o ne darbo jėgos judėjimas, net jei tą judėjimą dažniausiai lemia jų darbas. Suprekintų samdomųjų darbininkų, pirmiausia reaguojančių į rinkos jėgų spaudimą, judėjimas yra ne tik vienas, nors ir svarbus, masinio žmonių judėjimo po planetą aspektas. Migracijos srautai taip pat susikryžiuoja su politinių, karinių ir kultūrinių galių sistema ir yra jos sudedamoji dalis. Kadangi migracija persipina su ekonomine, kultūrine ir politine sąveika ir ją keičia, galima tiketis, kad bus paveiktos visos šios sritys.
Sociologijos Diplominis darbas (12 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |