Vėlinės |
|
Vėlinės ir mirusiųjų gerbimo papročiai. Iš vėlinių papročių. Mirusiųjų gerbimo papročiai Aukštaitijoje. Ištrauka iš darbo. Vėlinės – mirusiųjų šventė. Gyvieji eina į kapines mirusiųjų aplankyti, o prietaringi žmonės tiki, jog mirusieji ateina pas gyvuosius. Žmonėse ir šiandien galime išgirsti šiurpiausių pasakojimų apie numirėlių apsilankymą pas gyvuosius. Gal nieko kito žmonės taip nebijo kaip numirėlių. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Turbūt dėl to toks stiprus mirusiųjų garbinimo kultas. Vėlinių kilmė siejama su lietuvių tikėjimu, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko. Vėlių garbei rengiamos šventės tradicija siekia pagonybės laikus. Ji būna rudenį, nuėmus nuo laikų derlių. Etnografai teigia, jog mirusiųjų ir protėvių kultas būdingiausias žemdirbių tautoms. Per Vėlines ruošia vaišes kapinėse arba namuose. Vaišėmis norėdavo pasigerinti vėlėms, kad jos nekenktų. Paprotys valgyti prie kapų, palikti ant jų duonos, košės, kiaušinių, laistyti kapus pienu, medumi, vynu labiausiai buvo paplitęs slavų, graikų, rumunų tautose. Toks paprotys buvo ir Lietuvoje. |
|
|
|
|
| Pagrindiniai darbo duomenys | |
| Dalykas | Lietuvių kalba / Referatas |
| Kategorija | Lietuvių kalba |
| Tipas | Referatai |
| Apimtis | 4 pus. |
| Literatūros šaltiniai | 0 |
| Švietimo institucija | 0 |
| Kursas / Klasė | 11 |
| Autorius | Nežinomas |
| Pristatymo metai | 2000 |
| Darbo bylos formatas | |
| Darbo bylos dydis (zip) | |
| Darbo kalba | Lietuvių |
| Raktažodžiai | |
| vėlinių, vėlinės, mirusiųjų, vėlėms, vėlines, numirėlių, kultas | |
1 |
2 |
3 |
4 |