Valdovo ir žmogaus tragedija V.Krėvės "Skirgailoje"

Ištrauka iš darbo. Kada gi žmogų ištinka tragedija? Tai amžinas klausimas. Toks pat amžinas ir atsakymo į jį ieškojimas. Tragiško likimo tas žmogus, kurio tikslai yra kilnūs, bet išorinės sąlygos dar nepribrendusios, ir jis, pats šviesiausias, kilniausias, protingiausias, turi žūti. Tokia lemtis ištinka žmogų, kai jis, suvokdamas laikmečio reikalavimą, nežino, kaip jį įgyvendinti. Ne mažesnė tragedija, jei, siekiant užsibrėžto, visiems tarnaujančio tikslo, yra naikinama savo ir kito prigimtis, tiesiog išsigimstama, kažkuo kitu, negu turi būti, tampama. Išgyventi tragediją- tai kristi į gilią bedugnę, patekti į krizę, į tave luošinančią depresiją. Tragedijos žanras buvo artimas Vincui Krėvei. Dramaturgui imponavo stiprių aistrų, ryškios, siekiančios didingų tikslų, nevengiančios rizikos asmenybės. Viena iš tokių yra XIV amžiaus pabaigos Didysis Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Ne kaip istorinė asmenybė, o kaip sudėtingas, gilių vidinių išgyvenimų sukrėstas žmogus.