Tremtinių kūryba

Ištrauka iš darbo. Trėmimai prasidėję 1941 metais ir tęsti pokariu buvo pats didžiausias lietuvių tautos genocidas. Į Sibirą buvo išvežta apie 300000 Lietuvos žmonių. Maždaug trečdalis jų mirė dėl nepakenčiamų sąlygų. Tremtiniai yra žmonės prievarta išvežti iš namų, tačiau kūryba nėra benamė, ji pati yra namai. Jau XIX a. Lietuvių literatūra išgyveno smurto, prievartos bei Tėvynės netekimo skausmą. Tačiau 1940-1953 metų trėmimai iš Lietuvos su niekuo nepalyginami, tai lietuvių tautos genocidas, vykdytas pačiais žiauriausiais būdais, pildant garsiai nesakomą tarybinių ideologų viltį: Lietuva be lietuvių… Kartu su žmonėmis buvo ištremta ir daug lietuviams brangių žodžių: Dievas, Tėvynė Lietuva, Kryžius, malda, Velykos, Kalėdos. Iš girdėtų eilėraščių, maldų ir dainų intonacijų buvo kuriami eilėraščiai, kuriuos dabar vadiname tremties kūryba, neišskirdami iš jos ir politinių kalinių kūrybos.