Salomėjos Nėries eilėraščio Žydi saulė interpretacija

Analizuojamas eilėraštis yra išspausdintas S. Nėries cikle “Iš M. K. Čiurlionio paveikslų”. “Žydi saulė” – pavadinimas įprasmina mintis apie grožį, gyvybę, šviesą ir kitokias malonias emocijas.Ar apie tai bus kalbama ir pačiame eilėraštyje? Jau pirmajame posme yra kontrastas (“Žydi saulė raudonais žiedais../ Man vienam ji pražydės juodai”). Taigi nesvarbu, kad antraštė skelbė apie gėrį, suvokiame, jog kiekviename gėryje yra lašelis blogio, kiekviename blogyje – truputis gėrio. Tamsą keičia šviesa, gyvybė baigiasi mirtimi ir vėl atsiranda nauja. Poetė metaforomis kalba apie meilę, kraują, kapą, mirtį. Neįprastas spalvų derinys: raudona – juoda. Pirmojoje eilutėje minima žydinti saulė – tai gyvybė, džiaugsmas, tačiau saulė žydi “paskutinį kartą”, ir dar “pražydės juodai…”