Romėnų ugdymo pagrindai |
|
Auklėjimo reikšmė. Auklėjimas ankstyvajame feodalizme. Bažnyčios aulėjimo funkcija Vakarų Europoje. Feodalų pasauliečių auklėjimas. Viduramžių universitetai; cechų, gildijų ir miestų mokyklų reikšmė auklėjime. Scholastika. Žmogaus gimimas – jo egzistencjospradžia. Pirmaisiais metais pradeda formuotis įgiti pradai. Jeigu netinkamai formuojamos žmogaus prigimtinės savybės (aktyvumas, spontaniškumas, silpnumas), gyvenimas darosi sunkus. Įgimtas biologinis arba socialinis, arba biosocialinis aktyvumas įgyja teigiamą vertę tik tada, kai jis formuojamas pagal kultūros dėsnius ir principus, kitaip jis virsta antibiologiniais, antisocialiniais, subkultūros veiksmais. Tas pats rezultatas gaunamas, jeigu įgimtasis spontaniškumas – kūdikio kepėstavimas, nevaržomas vaiko fantazavimas – neįgyja racionalios kūrybos formos. |
|
|
|
|
| Pagrindiniai darbo duomenys | |
| Dalykas | Pedagogika / Referatas |
| Kategorija | Pedagogika |
| Tipas | Referatai |
| Apimtis | 12 pus. |
| Literatūros šaltiniai | 5 |
| Švietimo institucija | Kauno Technologijos Universitetas |
| Kursas / Klasė | 3 |
| Autorius | Paulius |
| Pristatymo metai | 1999 |
| Darbo bylos formatas | |
| Darbo bylos dydis (zip) | |
| Darbo kalba | Lietuvių |
| Raktažodžiai | |
| jeigu, reikšmė, aktyvumas, auklėjimas, žmogaus, spontaniškumas, funkcija | |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |