Pagrindinės sveikatos ugdymo kryptys miesto bendruomenėje

Santrumpos. Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Sveikatos ugdymas. Pirminis, antrinis ir tretinis sveikatos mokymas. Sveikatos mokymo metodai. Paskaita. Informaciniai leidiniai. Pokalbiai. Grupių darbas. Kompanija. Sveikatos mokymo nuoseklumas. Visuomenės sveikatos mokymas. Sveikatos žinių populiarinimas. Sveikatos mokymo principai. Sveikatos mokymo siekiniai. Sveikatos mokymo koncepcija. Septynios sveikatos mokymo reikšmės. Penki sveikatos mokymo požiūriai. Moraliniai sveikatos mokymo aspektai. Sveikatos mokytojo pavyzdys. Sveikatos ugdymas bendruomenėje. Bendruomenė. Darbo bendruomenėje organizavimo principai. Bendruomenės sveikatos ugdymas. Miesto bendruomenės charakteristikos. Populiacijos tankumas. Populiacijos įvairovė. Miesto socialinė sistema ir bendruomenės organizacijos. Miesto fizinė aplinka. Išvados. PSO duomenimis 50% sveikatą nulemia gyvensena, todėl sveikos gyvensenos principų propagavimas yra vienas svarbiausių siekinių. Ankstesnį sveikatos mokymo tikslą – išmokyti žmones apsisaugoti nuo ligų (sanitarinį švietimą) – šiandien keičia naujas požiūris – mokyti žmones sąmoningai rūpintis ir stiprinti savo sveikatą, aiškinti ne tik apie ligų ir rizikos veiksnių prevenciją, bet ir apie sveikatos stiprinimą. Sanitarinis švietimas buvo medicinos mokslo ir sveikatos apsaugos dalis. Sanitarinio švietimo darbuotojai skleidė tarp gyventojų asmens ir socialinės higienos supratimą, padedantį žmonėms išvengti ligų, padidinti darbingumą, pratęsti darbingą amžių. Tai buvo vienas iš gydomojo profilaktinio ir sanitarinio priešepideminio darbo metodų, privalomas visiems medicinos darbuotojams. Kad mokydami sveikatos pasiektume tikslą, šią veiklą turi remti valstybė. Šiandien, siekiant sumažinti valstybės išlaidas, skiriamas ligonių gydymui, būtina mokyti sveikatos, keisti žmonių įsitikinimus, nes sveikata – brangiausias turtas, formuoti nuostatas ir elgesį, skatinti sveikai gyventi.