Nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūris į papildomą ugdymą mokykloje

Įvadas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūrį į papildomą ugdymą mokykloje. Tyrimo metodas: anketinė apklausa. Kursinio darbo struktūra: kursinį darbą sudaro įvadas, skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių požiūris į užklasinę veiklą. Vaikai, turinys intelekto sutrikimų, jų vystymosi raidos ir ugdymo ypatumai bei požiūrio samprata. Papildomas ugdymas mokykloje. Anketinė apklausa nežymiai protiškai atsilikusiems moksleiviams. Tyrimo organizavimas ir metodika. Mokinių apklausos rezultatų aptarimas ir analizė. Mokiniai mokykloje išmoko. Ar vaikai turi mėgstamų užsiėmimų? Vaikų bendravimas su mokyklos, klasės draugais, tokio bendravimo priežastys. Kuom mokiniai užsiima, ką veikia po pamokų? Ar mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose, kokiuose? Kokiuose mokyklos renginiuose labiausiai patinka dalyvauti nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams? Kokiuose mokyklos renginiuose labiausiai nepatinka dalyvauti nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams? Kodėl nežymiai protiškai atsilikę mokiniai renkasi vieną ar kitą būrelį? Ar nežymią protinę negalią turintiems vaikams pakanka mokykloje rengiamų renginių, būrelių? Kokių būrelių, renginių norėtų mokiniai savo mokykloje, kad būtų pilnai patenkinti jų poreikiai? Į ką mokiniai atkreipia dėmesį prieš pasirinkdami veiklą? Ar vaikams pakanka informacijos apie mokykloje veikiančius būrelius, renginius? Iš kur vaikai gauna informacijos apie būsimus renginius? Kas vaikus skatina dalyvauti popamokinėje veikloje? Ar nežymiai protiškai atsilikę mokiniai padeda ruošti mokyklos renginius? Išvados.