Mikalojus Radvila Juodasis

Mikalojus VI Radvila Juodasis. Ištrauka iš darbo. Jono II Barzdočiaus ir Onos Kiškaitės sūnus. Gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje. Mokslus ėjo užsienyje, Vokietijos akademijose. Jo jauną protą didžiai paveikė smarkiai paplitusios Reformacijos idėjos. Genealogijos rankraštyje minima, kad grįžęs į kraštą turėjo būti jaunojo karaliaus Žygimanto Augusto rūmų gvardijos vadas. Šias pareigas ėjo iki 1544 m. Brastos seimo, kuriame gavo LDK maršalkos urėdą. Maždaug tuo pat metu Žygimantas Augustas ėmė lankyti Barborą Radvilaitę, o Mikalojus Juodasis kartu su pusbroliu Mikalojumi Ruduoju akylai sekė, kad šis ryšys Radvilų giminei padarytų ne gėdą, bet garbę. Savo budrumu ir atkaklumu pasiekė, kad jaunasis karalius savo santykius vanikuotų vedybomis, kurį laiką išlikusiomis paslaptyje. Reikėjo, kad LDK ir Lenkijos luomai viešai pripažintų Barborą karaliene, ir Mikalojus Juodasis labai stengėsi išaukštinti savo giminę. Mikalojaus Juodojo visuomeninė veikla krašto labui, pastangos išaukštini giminę ir didinti jos reikšmę rodo , kad jo būta nepaprasto proto ir gudrumo, tikrai įžymaus Žmogaus. Iš tikrųjų jis laikytinas Radvilų giminės didybės, reikšmės ir pranašumo, išlikusių iki šių dienų, pradininku. Panaudojęs Barboros iškilimu, Mikalojus Juodasis pasiekė, kad Žygimantas Augustas išsiųstų jį pasiuntiniu pas imperatorių Karolį V ir Romos imperatorių Ferdinandą. Jis turėjo tikslą išrūpinti kunigaikščio vardą visai Radvilų giminei, mat Gonionzo ir Medilų kunigaikščių vardo giminė neteko mirus Mikalojaus III sūnums. Atrodo, kad ši Mikalojaus Juodojo pasiuntinybė neturėjo jokių politinių tikslių, nes istorijos šaltiniuose ji neminima.