Menas ir Istorijos pažanga G. Hėgelio filosofijoje |
|
Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Meno savitumas. Meno vaidmuo laisvės sąmonės raidoje. Meno ribotumas. Ištrauka iš darbo. Daugelyje darbų nagrinėjančių G. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra G. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, nei G. Hėgelio pažiūrų dėl meno reikšmės sumenkėjimo naujaisiais laikais. Reiktų atkreipti dėmesį kaip tik į G. Hėgelio istorijos filosofijos premisų poveikį aiškinant meną, - poveikį, kuris paprastai nepastebimas, ypač kai jo estetika nagrinėjama atskirai nuo kitų sistemos dalių. Šis atsiskyrimas iš tikrųjų yra labai abejotinas, juo labiau, kad G. Hėgelis, analizuodamas meną, vartojo kitose savo sistemos skyriuose susiformavusias kategorijas. Jo estetikoje pagrindinė meno reikšmės problema gali būti paaiškinta tik atsižvelgiant į laisvės principą. |
|
|
|
|
| Pagrindiniai darbo duomenys | |
| Dalykas | Filosofija / Referatas |
| Kategorija | Filosofija |
| Tipas | Referatai |
| Apimtis | 5 pus. |
| Literatūros šaltiniai | 2 |
| Švietimo institucija | Kauno Technologijos Universitetas |
| Kursas / Klasė | 1 |
| Autorius | Nežinomas |
| Pristatymo metai | 2000 |
| Darbo bylos formatas | |
| Darbo bylos dydis (zip) | |
| Darbo kalba | Lietuvių |
| Raktažodžiai | |
| hėgelio, filosofijos, istorinę, hėgelis, istorijos, sistemos, estetika | |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |