Mažoji Lietuvos hidroenergetika

ĮVADAS. LIETUVOS MAŽOSIOS HIDROENERGETIKOS ISTORINĖ RAIDA. MAŽOSIOS HIDROELEKTRINĖS. SVARBIAUSI HIDROELEKTRINIŲ TIPAI. HIDROELEKTRINIŲ KLASIFIKACIJA. STATUSAS, PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI. HIDROENERGIJOS IŠTEKLIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS. VANDUO – ENERGIJOS NEŠĖJAS. VANDENS GALIOS TYRINĖJIMAI. LIETUVOS MAŽOSIOS HIDROENERGETIKOS ATEITIS. MAŽOSIOS HIDROENERGETIKOS PLĖTRA. LENGVATOS MAŽOMS HE IR NAUDA. IŠVADOS. LITERATŪRA. Lietuva neturi savų išteklių pagaminti tiek energijos kiek jos būtinai reikia. Todėl perkame kurą, taupome ir raginame taupyti pagamintą energiją; mąstome kaip tikslingiau panaudoti saulės radiacinę šilumą, vėją, medieną ir jos atliekas, malkas bei kitą organinį kurą, vandens ir kitus energijai gaminti išteklius. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, mažoji hidroenergetika buvo benykstanti, tiekiant pirmenybę našiai šiluminei ir atominei energetikai. Žinoma, be šių energijos šaltinių dabar sunku būtų išsiversti, tačiau čia brangiai kainuoja aplinkos ir žmogaus apsauga nuo žalingo ir pavojingo šių šaltinių poveikio. Todėl reikia efektyviau naudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius energetikoje. Specialistai mano, kad šių šaltinių panaudojimas šalyje 2020 metais apie 4,5 karto viršys 1996 metų lygį.