Lietuvių pavardės |
|
Pratarmė. Įvadas. Pavardės. Pavardžių susidarymo pradžia. Pavardžių įsigalėjimas. Pavardžių kilmė. Lietuviškos kilmės pavardės. Nelietuviškos kilmės pavardės. Pavardžių slavinimas. Pavardžių germanizavimas. Pavardžių skolinimas. Moterų pavardės. Išvados. Šiandien kiekvienas turime savą vardą ir pavardę. Abu jie žmogų lydi nuo lopšio iki karsto. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmonoma išsiversti. Juk kiekvienoje klasėje yra nemažai mokinių tais pačiais vardais, ir, jeigu jie neturėtų pavardžių, ne taip lengva būtų susigaudyti. Vieną pašaukus, keli atsilieptų. Tačiau buvo metas, kai lietuviai pavardžių iš vis neturėjo. Pavardės yra palyginti nesenos kilmės asmenvardžiai (tai pavardės, vardai ir pravardės). Asmenvardžius mūsų dienomis turi dauguma pasaulio tautų. Visų tautų pavardžių kilmė, raida, atsiradimo priežastys, formavimasis turi daug bendrų panašumų.Tačiau dėl įvairiausių priežasčių pasaulio tautų pavardės yra skirtingos ir įvairios. |
|
|
|
|
| Pagrindiniai darbo duomenys | |
| Dalykas | Lietuvių kalba / Referatas |
| Kategorija | Lietuvių kalba |
| Tipas | Referatai |
| Apimtis | 9 pus. |
| Literatūros šaltiniai | 0 |
| Švietimo institucija | Klaipėdos Universitetas |
| Kursas / Klasė | 1 |
| Autorius | Nežinomas |
| Pristatymo metai | 2006 |
| Darbo bylos formatas | |
| Darbo bylos dydis (zip) | |
| Darbo kalba | Lietuvių |
| Raktažodžiai | |
| pavardės, pavardžių, pavardę, lietuviai, pravardės, lietuviškos, tautų | |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |