Laisvalaikio tyrimas

ĮVADAS. LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ PASIRINKIMAS. Laisvalaikio forma – televizija. Laisvalaikio metu žurnalų, laikraščių ir knygų skaitymas. Naudojimasis internetu. Būreliai ir kursai. Muziejai. Koncertai, teatras. Lankymasis kavinėse ir baruose. Lankymasis naktiniuose klubuose, diskotekose. Sportas laisvalaikiu. Kelionės. Kompiuteriniai žaidimai. Stalo žaidimai. Boulingo žaidimas. Pirtys ir baseinai. Alkoholio vartojimas. MIESTO IR KAIMO GYVENTOJŲ LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDŲ. PASIRINKIMO ANALIZĖ. Laisvalaikio tyrimas. Diagramų analizė. Laisvalaikio praleidimo būdų pasirinkimą įtakojantys veiksniai. Laisvalaikiui skirtos pajamos. Svajonių laisvalaikis. Laisvalaikio praleidimo būdai, kurių trūksta gyvenamojoje vietoje. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. PRIEDAI. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvi svarbiausias egzistavimo sąlygas: darbą ir laisvalaikį. Lietuvos konstitucinėje teisėje apibrėžtos žmogaus kultūrinės teisės, kur laiduojama kiekvieno teisė į poilsį ir laisvalaikį (LR Konstitucija, 1992, 49 str., 4 sk.). Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (24 str.) kiekvienas žmogus gali naudotis ne tik pilietinėmis bei ekonominėmis, bet ir socialinėmis kultūrinėmis teisėmis. Vykstant esminiams pokyčiams visuomenėje, kylant bendram gyvenimo lygiui, vis labiau jaučiamas kultūrinių, meninių, dvasinių vertybių poreikis. Kaip byloja senovės išmintis, žmogui reikia ne tik duonos, bet ir žaidimų. Tam, kad nuo ko nors pailsėti, reikia turėti darbą, mokslą ar kokį kitą užsiėmimą. Dažnai laisvalaikis būna “laisvas”, neorganizuotas, t.y. pasyvus ir suprantamas kaip poilsis, pasireiškiantis nieko neveikimu.