Kontrreformacija |
|
Įvadas. Bažnyčios priemonės kovoje su reformacija. Atsakas į reformaciją Europos šalyse. Išvados. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Kontrreformacijos sąvoka įvedė Leopoldas fon Rankė. Kontrreformacija tai XVI a. vid. – XVII a. pab. popiežių organizuotas bažnytinis politinis judėjimas, kuriuo siekta įveikti reformaciją, susigrąžinti per ją prarastas pozicijas. Tokiam judėjimui atsirasti įtakojo keli veiksniai. Pašalinti protestantizmo kaip klaidatikystės apraiškas Bažnyčios viduje bei atgauti prarastąsias sielas ir kraštus. Daugelis katalikų valdovų norėdavo pasinaudoti katalikybe kaip ideologine vėliava savo imperinius tikslus patenkinti. Kontrreformacijos apraiškas įvairiose Europos šalyse, lėmė jų valdovų politika ir pavaldinių religinė bei politinė sąmonė. |
|
|
|
|
| Pagrindiniai darbo duomenys | |
| Dalykas | Istorija / Referatas |
| Kategorija | Istorija |
| Tipas | Referatai |
| Apimtis | 5 pus. |
| Literatūros šaltiniai | 4 |
| Švietimo institucija | Vilniaus Universitetas |
| Kursas / Klasė | 2 |
| Autorius | Nežinomas |
| Pristatymo metai | 2007 |
| Darbo bylos formatas | |
| Darbo bylos dydis (zip) | |
| Darbo kalba | Lietuvių |
| Raktažodžiai | |
| kontrreformacijos, kontrreformacija, europos, apraiškas, bažnyčios, šalyse, reformaciją | |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |