Kokybiniai ir kiekkybiniai metodai

Įžanga. Kokybinio tyrimo samprata. Pagrindiniai kokybinio tyrimo bruožai. Pagrindiniai kokybinio tyrimo metodai. Stebėjimo metodas. Teksto analizės metodas. Interviu metodas. Audio/video įrašinėjimo ir iššifravimo metodas. Kokybinio tyrimo pagrindinės gairės ir "idiomos". Pagrindinės kokybinio tyrimo problemos. Pagrindinės kiekybinio tyrimo problemos. Kokybinio ir kiekybinio tyrimų derinimas. Apibendrinimas. Išvados. Priedai (10). Rengiant mokslinį tiriamąjį darbą yra labai svarbu tinkamai pasirinkti tyrimo metodus, kuriais (jaunasis) mokslininkas nustatinės objektyvios tikrovės reiškinius, jų tarpusavio sąsajas, dėsningumus. Kadangi tyrimo metodas, kaip nurodo prof. R. Tidikis, „lemia ne tik tyrimo kryptingumą, techniką, bet ir tyrimo proceso veiksmingumą“ . Turint minty, kad tyrėjas savo moksliniame tyrime remiasi gautais duomenimis bei daro iš jų sekančias pagrįstas išvadas, yra svarbu pažymėti tyrimo metodo pasirinkimo svarbą. Mokslinėje literatūroje yra pabrėžiama, kad tyrimo metodas gali būti „mokslinis“ metodas tik tuomet kai jis objektyviai, „teisingai“ atskleidžia socialinę tikrovę, o „teisingu“ jis yra suprantamas tik tuomet, kai „teisingai atspindi objektyvius pasaulio dėsnius, atitinka tiriamo dalyko ypatumus, jo vystymosi dėsningumus, atspindi sąmonėje jo esmę“ . Todėl, žinant tyrimo metodo pasirinkimo reikšmę, visų pirma, svarbu suprasti kokie yra metodai, ką jais galima objektyviai atskleisti, kokie yra jų pranašumai ir trūkumai lyginant su kitais ir pan., kadangi „nagrinėjant tą patį reiškinį ar faktą, bet skirtingais metodais galima gauti ne tik skirtingus, bet ir prieštaringus rezultatus“.