Juozo Apučio "Dobilė. 1954 metų naktį" ištraukos analizė ir interpretacija

Prozaiko J. Apučio kūryba – ne vien įdomus ir prasmingas literatūros istorijos faktas, teikiantis impulsų ir medžiagos vis naujoms kūrinių interpretacijoms, bet ir gyvas šaltinis. Iš kurio galima semti mūsų epochos žmogų taurinančias mintis ir jausmus. Lėtoko, ramaus pasakotojo detalei skirtas ypatingas vaidmuo. Šykštokas poetinėms puošmenoms. Mėgsta šnekamosios kalbos žodžius, posakius, intonacijas. Nebijo pavartoti vieną kitą barbarizamą, laiko padiktuotą naujadarą. Sėkmingai naudojasi "ne savo vietoje atsidūrusio žodžio efektu".