Gyvybės medis kraičio skryniose

Gyvybės medis – Pradžios knygoje aprašytas medis, Dievo pasodintas Edeno sodo viduryje; medžio vaisiai duoda amžiną gyvybę, t. y. nemirtingumą. Suvalgę Pažinimo medžio vaisių, Adomas ir Ieva pažino gėrį ir blogį, tuo sulaužydami Dievo draudimą. Dėl to jie tapo mirtingi ir buvo išvaryti iš Edeno sodo, o kad nesuvalgytų ir gyvybės medžio vaisių, Dievas pastatė "kerubus ir ugnimi švytruojantį kalaviją" saugoti įėjimą į sodą. Gyvybės medžio simbolis žinomas ir daugelyje senųjų mitologijų. Gyvybės medis — tai žydintis medis su pumpurais ir vaisiais, saugomas paukščių ir gyvūnų. Lietuvių liaudies ornamente dažniausiai vaizduojami paukščiai. Jie komponuojami su augaliniu ornamentu. Visų pasaulio kraštų etninės dailės kūriniuose galime pamatyti Pasaulio ir Gyvybės medžius. Lietuvoje Gyvybės medžiu tradiciškai buvo puošiamos kraičio skrynios, baldai, langinės, prieverpstės. Siuvinėtais Gyvybės medį simbolizuojančiais ornamentais lietuvės moterys puošė prijuostes, skareles. Prieš Velykas įprasta pamerkti beržo, karklo ar kitokio augalo šaką ir ją, pasipuošusią žaliais lapeliais, dabinti margučiais, kaspinėliais.