Miesto gyventojų socialiniai ypatumai
Miestas traktuojamas ne kaip demografinė ar ekonominė, bet labiau kaip visuomeninė, socialinė kategorija. Miestas tai specifinė teritorinė visuomenės forma, atliekanti tam tikras, visuomeninio darbo pasidalinimo apibrėžtas, funkcijas ir formuojanti savo užimtą erdvę taip, kad ji leistų kuo palankiau vykdyti tas funkcijas ir kuo nuodugniau tenkinti savo bendrus poreikius. Miestas - tai visuomenės kūrinys, tai santykinai didelis, tankiai apgyvendintas įvairiasluoksnis teritorinis derinys.
Sociologijos Referatas (7 pus.)
Miestų teisė
Miestų atsiradimo priežastys: ekonominis faktorius; socialinis faktorius; politinis faktorius; religinis faktorius. Teisė miestuose. Miestų teisės įtaka tolesniam teisės vystymuisi. Panaudota literatūra.
Teisės Referatas (3 pus.)
Migelio de Servanteso "Don Kichotas"
Laikotarpio ir autoriaus pristatymas. Romano "Don Kichotas" analizė. Išvados. Ištrauka iš darbo. Nemažai tyrinėtojų renesansą laiko kaip milžinišką kultūrinę bangą, kuri kilo XIV – XVI a. Vakarų Europoje. Prancūzų kalbos žodis renaissance reiškia atgimimą. Nuo XVI a. ši sąvoka vartojama apibūdinti perėjimą iš viduramžių į naujuosius amžius. Atgimimo akcentas atsirado dėl neigiamo viduramžių vertinimo: norėta pabrėžti, kad renesanso laikais iš naujo atrandama humanistinė Graikijos ir Romos kultūra. Renesansas prasidėjo Italijoje, ten tuomet suklestėjo miestai. Susilpnėjus bažnytinei valdžiai (suskilus katalikų bažnyčiai, reformacija leidžia atsirasti įvairioms protestantizmo kryptims: liuteronybei, kalvinizmui, anglikonybei), todėl vis daugiau dėmesio buvo skiriama žmogui ir jo pasauliui. Iškilo veržli asmenybė, juntanti savo asmeninę vertę. Šia prasme renesansas skiriasi nuo viduramžių, kur asmuo buvo visai palenktas religijos, valdžios, visuomenės valiai. Iškyla humanizmas, nauja pasaulėžiūra į žmogų.
Užsienio literatūros Referatas (7 pus.)
Migelis de Servantesas. Don Kichotas
Migelio de Servanteso Savedra biografiniai faktai. Kūriniai. „Don Kichotas“. Ištrauka iš darbo. Servanteso kūryba, ypač jo romanas „Don Kichotas", užima vieną svarbiausių vietų Renesanso grožinėje literatūroje. Gausus patyrimo ir nelengvas gyvenimas suteikė Servantesui daug medžiagos meninei kūrybai. Jo literatūrinė veikla labai įvairi. Bet labiausiai jis pagarsėjo savo romanu „Don Kichotas“ — riterinių romanų parodija.
Užsienio literatūros Referatas (5 pus.)
Migracija
Įvadas. Sąvokų, susijusių su migracija, paaiškinimai. Lietuvos gyventojų migracija. Nelegali migracija ir migrantų tranzitas per Lietuvą. Nelegali migracija Lietuvoje (absoliučiais skaičiais). Migracijos priežastys. Migracijos pasekmės. “Protų nutekėjimo“ problema ir jos sprendimo galimybės. Išvados. Naudota literatūra.
Sociologijos Referatas (11 pus.)
Migraciniai procesai Lietuvoje
Įvadas. Dėstymas. Migracijos procesų raida Lietuvoje. Šiuolaikinė bendra migracijos situacija. Nelegali migracija ir migrantų tranzitas per Lietuvą. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai. Nereguliari migracija. Migracijos potencialas ir ateities perspektyva. Lietuvos migracijos politikos kontūrai. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.
Sociologijos Referatas (14 pus.)
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1)
KŪRYBA. FORTEPIJONINĖ MUZIKA. Ištrauka iš darbo. Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus-jis paliko apie 300 įvairių žanrų muzikos kūrinių. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muzikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.
Muzikos Referatas (1 pus.)
Mykalojus Konstantinas Čiurlionis (2)
Ištrauka iš darbo. M.K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Varėnoje. Kiek paūgėjęs su šeima persikėlė gyventi į Druskininkus, nes Čiurlionio tėvui buvo paskirta groti vargonais Druskininkų bažnyčioje. Palinkimą į muziką paveldėjo ir savo tėvo vargonininko, o jo vazduotę lavino nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, skambios lietuvių liaudies dainos. Čiurliono tėvas buvo ne tik geras vargonininkas, bet ir aistringas žuvautojas. Šį pomėgį jis perdavė ir savo sūnums. Iš mažens berniukai buvo įpratę tūnoti su tėvu ant Nemuno kranto, kantriai laukdami, ar nepakibs ant meškerės koks ešeriukas ar aukšlė. Dažniausiai rėvas, pridaręs berniokams meškerių, liepdavo jiems gaudyti smulkias žuvytes, kurias jis užkabindavo ant didelės meškerės ir plaukdavo valtele į įlanką ar šiaip gilesnę vietą lydekų gaudyti.
Muzikos Referatas (3 pus.)
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus VI Radvila Juodasis. Ištrauka iš darbo. Jono II Barzdočiaus ir Onos Kiškaitės sūnus. Gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje. Mokslus ėjo užsienyje, Vokietijos akademijose. Jo jauną protą didžiai paveikė smarkiai paplitusios Reformacijos idėjos. Genealogijos rankraštyje minima, kad grįžęs į kraštą turėjo būti jaunojo karaliaus Žygimanto Augusto rūmų gvardijos vadas. Šias pareigas ėjo iki 1544 m. Brastos seimo, kuriame gavo LDK maršalkos urėdą. Maždaug tuo pat metu Žygimantas Augustas ėmė lankyti Barborą Radvilaitę, o Mikalojus Juodasis kartu su pusbroliu Mikalojumi Ruduoju akylai sekė, kad šis ryšys Radvilų giminei padarytų ne gėdą, bet garbę. Savo budrumu ir atkaklumu pasiekė, kad jaunasis karalius savo santykius vanikuotų vedybomis, kurį laiką išlikusiomis paslaptyje. Reikėjo, kad LDK ir Lenkijos luomai viešai pripažintų Barborą karaliene, ir Mikalojus Juodasis labai stengėsi išaukštinti savo giminę. Mikalojaus Juodojo visuomeninė veikla krašto labui, pastangos išaukštini giminę ir didinti jos reikšmę rodo , kad jo būta nepaprasto proto ir gudrumo, tikrai įžymaus Žmogaus. Iš tikrųjų jis laikytinas Radvilų giminės didybės, reikšmės ir pranašumo, išlikusių iki šių dienų, pradininku. Panaudojęs Barboros iškilimu, Mikalojus Juodasis pasiekė, kad Žygimantas Augustas išsiųstų jį pasiuntiniu pas imperatorių Karolį V ir Romos imperatorių Ferdinandą. Jis turėjo tikslą išrūpinti kunigaikščio vardą visai Radvilų giminei, mat Gonionzo ir Medilų kunigaikščių vardo giminė neteko mirus Mikalojaus III sūnums. Atrodo, kad ši Mikalojaus Juodojo pasiuntinybė neturėjo jokių politinių tikslių, nes istorijos šaltiniuose ji neminima.
Istorijos Referatas (8 pus.)
Mykolas Lietuvis. Augustinas Rotundas. Mikalojus Daukša
Mykolo Lietuvio politinė programa. Augustino Rotundo politinė programa. Mikalojaus Daukšos tautinės savimonės manifestas.
Istorijos Referatas (3 pus.)