Lietuvos didžioji kunigaikštystė, jos plėtra ir gyventojai
ISTORIOGRAFIJA. GYVENTOJAI VALSTYBĖS FORMAVIMOSI IR JOS PLĖTROS LAIKOTARPIU. ŽEMAITIJOS ISTORIJOS YPATUMAI. PASKUTINIAI LDK ŠIMTMEČIAI. LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL DUMŲ. SURAŠYMUS. 1790 METŲ GYVENTOJŲ SURAŠYMAS. IŠVADOS. LITERATŪRA. Plačiau Lietuvos valstybės susidarymo problemą ėmėsi tyrinėti ukrainiečių istorikas Vladimiras Antonovičius, kuris yra laikomas XIX – XX a. sandūroje vyravusios istoriografinės mokyklos pradininku. Jo daktarinė disertacija ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos apybraiža” (1878 m.) padėjo pagrindus moksliniam ankstyvosios Lietuvos istorijos tyrinėjimui.
Istorijos Referatas (24 pus.)
Lietuvos dirvožemių charekteristika
Dirvožemis ir jo derlingumas. Dirvožemių klasifikacija. Pagrindiniai dirvožemių klasifikacijos vienetai. Dirvožemio susidarymas. Dirvožemio sudėtis. Dirvodaros procesai. Pagrindiniai Lietuvos dirvožemiai. Nuardyti dirvožemiai. Lietuvos dirvožeminis agronominis rajonavimas. Lietuvos vakarų zona. Lietuvos vidurio zona. Lietuvos rytų zona.
Dirvožemiu vadinamas paviršinis žemės sluoksnis, tinkamas augalams augti. Derlingumas yra natūrali dirvos savybė aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, reikalingomis jiems augti ir vystytis. Dirvožemius galima klasifikuoti pagal įvairius požymius: fizines savybes, cheminę sudėtį, kilmę ir kt. Plačiausiai pripažintos genetinės dirvožemių klasifikacijos. Jos pagrįstos dirvodaros procesais, vykusiais praeityje ir palikusiais žymių morfologinėje dievožemių sandaroje ir dirvožemių sudėtyje. Pirmoji genetinė dirvožemių klasifikacija buvo sudaryta V. Dokučiajevo. Jos pagrindiniai bruožai išliko ir šiuolaikinėse dirvožemių klasifikacijose, kuriose labiau išryškinamos gamybinės dirvožemių savybės.
Geografijos Referatas (16 pus.)
Lietuvos draustiniai
Ištrauka iš darbo. Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse. Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai.
Geografijos Referatas (7 pus.)
Lietuvos dvarai
Rietavo dvaras. Plungės dvaras. Renavo dvaras. Šateikių dvaras. Plinkšių dvaras. Trumpas dvaro parašymas ir nuotrauka.
Istorijos Referatas (1 pus.)
Lietuvos energijos poreikiai – praeitis, dabartis, prognozės
Kaip vartojame energijos išteklius? Pirminė energija. Antrine energija. Galutine energija. Ar daug Lietuvoje suvartojama energijos? Kokios poreikių prognozės? Ištrauka iš darbo. Mūsų protėviams ilgus šimtmečius pakako sumanumo naudotis šalia esančiais žemės, vandenų ir miškų turtais ir tenkinti savo poreikius nepažeidžiant aplinkos. Kol energijos ištekliai buvo naudojami tik būstui šildyti, maistui gaminti, amatams ir žemdirbystei plėtoti, tol pakako vietinių energijos šaltinių. Į pagalbą buvo pasitelkiami darbiniai gyvuliai, vėliau vandens ir vėjo malūnai, kiti pačių sukonstruoti įrenginiai. Net pradėjus naudoti Lietuvos pramonėje ir žemės ūkyje garo katilus, pagrindinis kuras buvo malkos ir iš dalies durpės. Tik XIX a. pabaigoje apšvietimui pradėta vartoti žibalą, o XX a. pradžioje, atsiradus vidaus degimo varikliams, teko importuoti ir kitus naftos produktus. Šiek tiek daugiau anglių ir naftos produktų (dyzelinių degalų, benzino, mazuto, tepalų) į Lietuvą teko importuoti tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai prasidėjo naujų pramonės įmonių ir elektrinių statyba, transporto sistemos plėtra. Vis dėlto 1935 m. kuro balanse dominavo vietinis kuras: malkos sudarė 66 proc., durpės - 5 proc., akmens anglys -24 proc. ir naftos produktai - 5 procentus. Didžioji visų suvartojamų energijos išteklių dalis (69 proc.) teko namų ūkiui, pramonėje buvo suvartota 23 proc., transporte - 8 procentai.
Technologijų Referatas (5 pus.)
Lietuvos fauna
Paukščiai. Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė. Lietuvos paukščių rūšis. Lietuvoje perintis paukščiai. Nykstantis paukščiai. Antropogeninis poveikis paukščiams. Paukščių sezoninės migracijos. Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas virš Lietuvos teritorijos. Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams. Migruojančių paukščių skaičius. Paukščių žiemavietės. Žiemojančių jūros paukščių mirtingumas. Žuvys. Žuvų populiacijų būklė ir dinamika. Žuvų ištekliai mariose. Žuvų ištekliai ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Žuvų populiacijos parametrai. Monitoriniuose vandens telkiniuose selektyviniais tinklais sugautų žuvų vidutinė biomasė (kg). Monitoriniuose vandens telkiniuose selektyviniais tinklais sugautų žuvų vidutinis skaičius. Monitorinių, selektyviniais tinklais sugautų žuvų rūšių ešerio ir kuojos vidutinė biomasė ir skaičius. Dominuojančios amžiaus klasės kuojos ir ešerio populiacijose 1993 m. Buka ir Skroblus. Žinduoliai. Paplitimas, gausumas, dinamika. Žinduoliai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Smulkiųjų žinduolių būklė bei kitimo tendencijos. Žmogaus ukinės veiklos įtaka ekologinei pusiausvyrai. Genotoksikologiniai gyvūnų pakitimai. Literatūra.
Biologijos Referatas (22 pus.)
Lietuvos finansų sistemos būsena ir plėtros galimybės
Įvadas. Lietuvos finansų sistemos sudėtis, struktūra. Finansų sistemos dabarties analizė. Finansų sektoriaus priežiūros struktūra. Dabartinė finansų tarpininkų ir finansų rinkos būklė. Finansų sistemos priežiūros tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Finansų sektoriaus plėtra. Struktūrinių reformų poveikis finansų sistemai. Išvados. Šio darbo tikslas - pateikti kai kurių finansų sistemos dalių raidos etapų ir esamos būklės glaustą apžvalgą, kuri leis geriau suprasti Lietuvos finansų sistemos plėtotės viziją. Darbo objektas - Lietuvos finansų sistema, finansų sistemos priežiūros tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, dabartinė finansų rinkos būklė, reformų poveikis finansams.
Finansu Referatas (15 pus.)
Lietuvos integracija į Europos Sąjungą
Įvadas. Stojimo į ES proceso aktualijos. ES techninė pagalba Lietuvai. Nacionalinė PHARE programa. Nacionalinė PHARE Bendradarbiavimo abipus sienos programa. PHARE Daugiašalė programa. PHARE Horizontalios programos. ES programos. Nacionalinės teisės peržiūra ("SCREENING"). Lietuvos dalyvavimas politiniame dialoge su Europos Sąjunga. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykių apžvalga. Ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjunga. Europos sutarties vykdymas. Prekyba su Europos Sąjunga.
Ekonomikos Referatas (18 pus.)
Lietuvos ir JAV tarptautiniai ekonominiai santykiai
Lietuvos tarptautinės padėties pristatymas. Pasirinktos šalies - JAV - pristatymas. JAV gyventojai, gyvenimo lygis, tradicijos. JAV ekonomikos apžvalga. JAV prekybos ir tarptautinių ryšių pristatymas. JAV tarptautiniai ryšiai su kaimynėmis ir sąryšis su Lietuva. Lietuvos ir JAV tarptautinių ekonominių santykių privalumai, trūkumai, galimybės, pavojai. Išvados. Literatūros ir informaciniai šaltiniai.
Ekonomikos Referatas (16 pus.)
Lietuvos ir Jungtinės Karalystės makroekonominių rodiklių analizė ir vertinimas
ĮVADAS. Trumpai apie Lietuvos Respubliką. Trumpai apie Jungtinę Karalystę. RG - BVP ir BPV sudėtis pagal pagrindines veiklos sritis. RG - BVP vienam gyventojui. RG - Mokėjimo balanso rodikliai. RG - Eksportas ir importas. RG - Biudžeto rodikliai. RG - Tiesioginės užsienio investicijos. RG - Kainų indeksai. RG - Užimtumo rodikliai. RG - Gyventojų disponuojamos pajamos. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA.
Ekonomikos Referatas (48 pus.)