Augalija, miškai Lietuvoje, jų apsaugos problemos
Įvadas. Augalija. Augalijos apsauga. Miškų raida. Ekologinės miškų funkcijos. Miškas ir šviesa. Miškas ir mikroklimatas. Miškas ir krituliai. Rūgščiųjų lietų poveiis miškams. Miškas ir nuotėkis. Miškai saugo dirvožemį. Barjeras cheminėms medžiagoms. Oro tarša. Miškų iškirtimas. Miškų apsauga. Faktai. Išvados. Mūsų dienomis rūpestis miškų, vaidinančių svarbų ekologinį, ekonominį, socialinį vaidmenį, likimu darosi vis aktualesnis ir svarbesnis visai žmonijai. Dažnai dėl elementarių žinių apie miško ekologinį vaidmenį stokos padaroma nepataisomų klaidų. Projektuotojai kartais miške mato tik poilsiavietes, o jų negalima projektuoti ten, kur svarbiausia - išsaugoti miško apsaugines funkcijas, kur dirvožemis jautrus žalingiems procesams, mielas akiai.
Biologijos Referatas (16 pus.)
Augalų apsauga
Įvadas. Herbicidų naudojimas. Insekticidų naudojimas. Fungicidų naudojimas. Beicai. Įvairių kultūrų augalų apsaugos planai. Išvados. Literatūros sąrašas. Kokie bebūtų metai – lietingi ar sausi – kasmet tai vieni, tai kiti kenkėjai ar ligos puola žemės ūkio augalus, želia piktžolės, o kad augalai netrukdomai galėtų imti maisto medžiagas iš dirvožemio, būtų stiprūs, apsaugoti nuo įvairių neigiamų veiksnių, reikia nemažai jiems padėti, o pirmiausia tai išmanyti, kaip tai padaryti. Šiais laikais, kai vis atsiranda naujų cheminių produktų, reikia žinoti – nuo ko kas labiausiai tinka, galbūt užtenka jų ir mažesnių normų, kad nebūtų pakenkta augalui ir iš jo gaminamai produkcijai, kad nebūtų didelių išlaidų auginant augalus, kad ekonomiškai apsimokėtų užsiimti žemės ūkio gamyba.
Biologijos Referatas (25 pus.)
Augalų genetika ir evoliucija
Evoliucijos istorija. Evoliucija ir genetinis kintamumas. Augalų evoliucija. Augalų selekcija. Masinė atranka. Individualioji atranka. Kryžminimas. Giminingas kryžminimas. Negiminingas kryžminimas. Tolimoji hibridizacija. Baltymų polimorfizmo analizė. Izofermentai. Baltymų elektroforezė ir jos metodika. Elektroforezių tipai. Genetinės įvairovės kintamumas populiacijose. Genetinė įvairovė. Genetinės įvairovės svarba. Efektyvusis populiacijos dydis Ne. Populiacijų genetika. Kryžminimasis ir fenotipai. Kryžminimasis ir genotipai. Alelių dažnį keičiantys veiksniai. Genetinio kintamumo šaltiniai. Mutacijos. Genominės mutacijos. Kombinacinis kintamumas. Krosingoveris. Rekombinacijos. Transpozonai. Butelio kaklelio efektas. Genų dreifas. Migracija. Natūralioji atranka palankesnė labiau prisitaikiusiems. Kastlo Hardy Wainbergo dėsnis. Filogenetiniai medžiai. Atstumų matricos metodai (distance Matrix Methods). Didžiausios tikimybės metodas (maximum likehood). Metodas (Parsimony). Molekulinis laikrodis. Kontroversija. Mokslinis metodas. Literatūros sąrašas.
Biologijos Referatas (36 pus.)
Augmenijos evoliucija
SENIAUSIEJI JŪROS AUGALAI. AUGALŲ PAPLITIMAS SAUSUMOJE. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. GAUBTASĖKLIAI AUGALAI. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo.
Biologijos Referatas (5 pus.)
Auklėjamojo mokymo per pamokas svarba
Įvadas. Mokymas - pagrindinė mokyklos veikos sritis. Auklėjimo reikšmė. Auklėjimas mokykloje per pamokas. Išvados. Literatūra. Mokymas – tai pagrindinė mokyklos veikla. Tai svarbiausia mokyklos funkcija ir kartu pagrindinis susistemintų žinių, praktinių bei protinių mokėjimų ir įgūdžių įgijimo būdas, turintis didžiulę įtaką mokinių parengimui darbui ir gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
Pedagogikos Referatas (12 pus.)
Auksas
Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas. Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje.
Chemijos Referatas (7 pus.)
Auksas
Auksas. Aukso savybės. AUKSO IR JO LYDINIŲ NAUDOJIMAS. DAR APIE AUKSĄ. Naudota literatūra. Ištrauka iš darbo. Auksas (lotynų kalbos žodis aurum reiškia “aušra”) – metalas, su kuriuo žmogus galėjo susipažinti anksčiau negu su kitais metalais, nes jis gamtoje randamas laisvas, t.y. ne junginių, bet grynuolių pavidalo. Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose. Kadangi ten pat buvo ir aukso dulkelių, teko sugalvoti, kokiu būdu auksą atskirti nuo smėlio. Vienas jų – vandens nešamų aukso dulkių gaudymas avikailių vilnomis, prie kurių jos gerai prilimpa. Tokiu būdu Kalifornijoje auksas buvo gaudomas iki XIX a. vidurio. Pasak senovės mitų, pirmieji aukso ieškotojai buvę graikų argonautai, plaukę iš Tesalijos į Kolchidę atimti iš šalies karaliaus Ajeto aukso vilnų.
Chemijos Referatas (4 pus.)
Ausys
Ausys. Klausos organas. Pusiausvyros organas. Judesio pradžia ir pabaiga. Pusiausvyros laidai ir centrai. Pusiausvyros mechanizmo susiformavimas. Ausies vidus. Vidinė ausis. Pusiausvyra. Išorinė ir vidurinė ausis. Gyvūnų klausa. Garso diapazonas. Kurtumas. Garso diapazonai. Klausos aparatas. Klausos nervo uždegimas. Apklausa. Ausys yra klausos ir pusiausvyros organas. Jos renka iš oro garsų virpesius ir verčia juos pranešimais, vadinamais nerviniais signalais, perduodamais smegenims. Kiekviena ausis turi 3 pagrindines dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinė dalis – matoma. Tai ausies kaušelis ir klausomoji landa. Vidurinė dalis sudaryta iš būgnelio ir 3 kaulelių: plaktuko, priekalo ir kilpos. Šie kauleliai siunčia garsus nuo būgnelio į vidinę ausį. Svarbiausia vidinės ausies dalis yra pilna skysčio sraigės pavidalo ertmė.
Biologijos Referatas (9 pus.)
Austrija
PAGRINDINIAI DUOMENYS. ISTORINĖ PRAEITIS. GAMTA. UPĖS IR EŽERAI. DIRVOS. AUGALŲ IR GYVULIŲ PASAULIS. GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI. NAUDINGOSIOS IŠKASENOS. GYVENTOJAI. DEMOGRAFINĖS ŽINIOS. MIESTAI. ĮŽYMŪS ŽMONĖS. PRAMONĖ ir ŽEMĖS ŪKIS. GALINGIAUSI INDUSTRINIAI KONCERNAI. Literatūra.
Geografijos Referatas (13 pus.)
Ausų ligos
ŽMONIŲ, SERGANČIŲ AUSŲ LIGOMIS ATPAŽINIMAS. Ausies anatomija ir fiziologija. Nusilpusios klausos priežastys. Mechaninis klausos praradimas. Neurogeninis klausos praradimas. Informacija apie triukšmo keliamus sužalojimus. Kitos prevencinės priemonės. Susilpnėjusios klausos požymiai. Įprastos problemos sergant ausu ligomis. Spengimas ausyse. Svaigimas. Skausmai. Išorinė ausis. Ausies landos egzema. Ausies landos uždegimas. Būgnelio plyšimas. Vidurinė ausis. Serozinis vidurinės ausies uždegimas. Ūmus bakterinis vidurinės ausies uždegimas. Gydymas ir slauga. Lėtinis vidurinės ausies uždegimas. Centrinė perforija. Mastoiditas. Otosklerozė, vidinė ausis, Menjerio ligos. Gydymas ir slauga. Labirintitas. Priesbiaukuzija. Pažeidimai. Kiti pažeidimai. Chirurginės ausies operacijos. AUSIES TRAUMOS. Žmogus laikomas kurčiu jei jo klausa nusilpusi taip, kad jis gali suprasti tik arskirus žmogaus kalbos garsus, net ir su sripriu klausos aparatu. Sripri vaiko klausos negalė labai itakoja jų kalbos ir savokų vystymasi. Dėl įgimto arba .anksti igyto sripraus klausos sutrikimo žmogaus šnekamoji kalba gali buti nesuprantama. Vaikui, kuriam sripriai sutrikusi klausa reikalinga didelė psichologinė parama, plati pedagoginė pagalba ir įvairios techninės pagalbos priemonės. Žmogus, kuris visiškai negirdi, gali ir visiškai nekalbėti (kurčnebylumas).
Medicinos Referatas (12 pus.)