Agresija ir ją nulemiantys faktoriai
Šiandieniniame gyvenime mes gana dažnai mes susiduriame su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis. Tai ypač ryškiai pasireiškia jaunimo tarpe. Yra labai daug šitą nulemiančių veiksnių. Žmogaus agresyvumas priklauso tai bendravimo klasei, kuri gali būti suprasta tik išnagrinėjus daug mokslinių disciplinų-natūralių ir socialinių. Taip remiantis visa eile natūralinių mokslų-biologija, biochemija, genetika ir t.t,buvo padarytos išvados leidžiančios pradėti agresyvumo gilesnį tyrimą.
Psichologijos Referatas (6 pus.)
Agresija ir ją nulemiantys faktoriai (2)
Šiandieniniame gyvenime mes gana dažnai mes susiduriame su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis. Tai ypač ryškiai pasireiškia jaunimo tarpe. Yra labai daug šitą nulemiančių veiksnių.
Žmogaus agresyvumas priklauso tai bendravimo klasei, kuri gali būti suprasta tik išnagrinėjus daug mokslinių disciplinų-natūralių ir socialinių. Taip remiantis visa eile natūralinių mokslų-biologija, biochemija, genetika ir t.t,buvo padarytos išvados leidžiančios pradėti agresyvumo gilesnį tyrimą.
Psichologijos Referatas (5 pus.)
Agresyvumas
Įvadas. Agresyvumas atkeliauja iš šeimos. Genai. Televizoriaus įtaka. Rizikos grupės vaikai. Policija - į mokyklą. "Brangūs" keiksmažodžiai. Keikiasi ir pradinukai. Iškreiptas demokratijos suvokimas. Šalintų iš mokyklos. Nusikaltėliai kasmet jaunėja. Išvados. Šiandieniniame gyvenime gana dažnai mes susiduriame su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis. Tai ypač ryškiai pasireiškia jaunimo tarpe. Yra labai daug šitą nulemiančių veiksnių. Žmogaus agresyvumas priklauso tai bendravimo klasei, kuri gali būti suprasta tik išnagrinėjus daug mokslinių disciplinų-natūralių ir socialinių.
Psichologijos Referatas (9 pus.)
Agresyvumo apraiškos: vaikų ir paauglų agresija
Ištrauka iš darbo. Agresyvus elgesys – agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Jo priežastys įvairios: bejėgiškumas, kai reikia įveikti kliūtis (frustracija), siekimas išspręsti prieštaravimus, pvz., diskusijoje, noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt. Agresyvus elgesys išmokstamas, jis būna ir gynimosi priemonė. Psichologijos žodyne apibrėžtos tokios pagrindinės agresijos formos: žodinė (nepalankumas, nedraugiškumas, priešiškas nusistatymas, įžeidinėjimai), fizinė (fizinis smurtas). Pagal kryptį skiriama tiesioginė agresija (nukreipta tiesiog į nepasitenkinimo, priešiškumo šaltinį, ir perkeltinė (dėl tam tikrų priežasčių nukreipiama į kitą asmenį.
Psichologijos Referatas (14 pus.)
Alfredas Adleris
Vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau - psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija. Žmogaus veiksmai visada turi tikslą, todėl galima sakyti, kad jo elgesį lemia ne priežastys, o tikslai. Asmens elgesio prasmę galime suprasti tik suvokę jo tikslą. Žmogus yra sociali būtybė, jam labai svarbu priklausyti grupei ir jaustis joje vertingu. Neradęs savo vietos grupėje asmuo pranašumo kitų atžvilgiu. Žmogaus elgesys suprantamas tik matant jį bendruomenės kontekste.
Psichologijos Pristatymas (17 pus.)
Alkoholio įtaka žmogui
Ištrauka iš darbo. Alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių glūdumos. Žinomas vokiečių etnografas Julijus Lipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatinių lankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė, angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino ir raudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yra pirmykščių žemdirbių alaus, vyno ir klajoklių genčių rauginto kumyso patobulinti variantai.
Viso pasaulio medikams jau seniai kelia nerimą nuolatinis alkoholio plitimas.
Psichologijos Referatas (7 pus.)
Asmenybės ir diferenciacinė psichologija
Psichoanalizė: Z.Freud. Metodologiniai pagrindai. Asmenybės aktyvumo šaltiniai. Asmenybės vystymasis. Asmenybės struktūra. Asmenybės funkcionavimas. Asmenybės tipologija. Asmenybės pažinimas. Analitinė psichologija: K.G.Jungas. Metodologiniai pagrindai. Asmenybės aktyvumo šaltiniai. Asmenybės vystymasis. Asmenybės struktūra. Asmenybės funkcionavimas. Asmenybės tipologija. Asmenybės pažinimas. Individuali psichologija: A.Adleris. Asmenybės varomosios jėgos. Asmenybės vystymasis. Asmenybės funkcionavimas. Brandi asmenybė. Asmenybės tipologija. Asmenybės pažinimas. Asmenybės aktyvumo šaltiniai. Asmenybės vystymasis. Asmenybės struktūra. Asmenybės funkcionavimas. Elgesio motyvacija. Asmenybės tipologija. E.From: humanistinė psichologija. Egzistenciniai žmogaus poreikiai. Socialiniai charakterio tipai. A.H.Maslow: humanistinė psichologija. Asmenybės aktyvumo šaltiniai. Pagrindiniai elementai. Motyvacija: poreikių hierarchija. Asmenybės struktūra. Deficitinė motyvacija ir augimo motyvacija. Deficitinis ir metagyvenimo būdai. Asmenybės funkcionavimas. Metapatologijos. Save aktualizuojančių žmonių charakteristika. Asmenybės tipologija. C.R.Rogers: centruota į žmogų asmenybės teorija. Pagrindiniai principai. Asmenybės struktūra. Elgesio motyvas - aktualizacijos tendencija. Fenomenologinė pozicija. Aš koncepcijos vystymasis. B.F.Skinner: biheiviorizmas. Asmenybės aktyvumo šaltiniai. Asmenybės struktūra. Asmenybės funkcionavimas. Asmenybės keitimas. E. Erikson: ego psichologija. Vystymosi stadijos. V.Frankl: logoterapija. Požiūris į asmenybę. Elgesio motyvacija. Logoterapija. G.A.Kelly: asmenybinių konstruktų teorija. Konstruktyvinis alternatyvizmas. Asmenybės apibrėžimas. Psichinė sąveika. Fiksuotos rolės terapija. H.Murray. Asmenybės tipologija. Asmenybės dinamika. G.W.Allport: dispozicinė teorija. R.B.Cattell: asmenybės bruožų teorija. Karen horney. H.S.Sullivan: interpersonalinė teorija. L.Binswanger ir M.Boss. A.Ellis.
Psichologijos Konspektas (76 pus.)
Asmenybės psichologija
Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos). Asmenybės vystymosi supratimas. Asmenybės struktūros supratimas. Asmenybės tipologijos samprata. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą) Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos. Mayers Briggs testo taikymo sritys. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos. Ekstravertas ir intravertas konflikte. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į). E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis. Išmokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą). Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikšmė. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą). Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą). Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray). Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveikia (pagal Murray). Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą. G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija. Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą). Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą. Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje. Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą. Autentiško ir neautentiško gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’a. Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje. Turėjimo ir buvimo orientacijos. Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą. Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros įpatumai. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow. Asmenybės tipai pagal A. Maslow. C, Rogers požiūris į žmogų. Aš koncepcijos vystimasis Rogers’o teorijoje. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys. E. Berne transakcinė analizė. Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas). Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje. Bazinis nerimas ir jo vengimo bdai (pagal K. Horney).
Psichologijos Špera/ paruoštukė (2 pus.)
Asmenybės psichologija bei jos tyrinėjimo objektas
PAGRINDINĖS ASMENYBĖS PSICHOLOGIJOS PROBLEMOS. PRIEŠTARMĖ PRIEŠ ŠIAS PROBLEMAS NAGRINĖJANČJIŲ TEORIJŲ NAGRINĖJIMĄ. Z. FROIDO PSIHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA. ASMENYBĖS STRUKTŪRA. ASMENYBĖJE VYKSTANTYS PROCESAI IR JŲ DINAMIKA. ASMENYBĖS VYSTYMASIS. ANALITINĖ (gelmių) PSICHOLOGIJA. JUNG Carl Gustav. KITOS ASMENYBĖS STRUKTŪROS IR SAVYBĖS. SĄVEIKA TARP ASMENYBĖS DALIŲ. ASMENYBĖS VYSTYMASIS. INDIVIDUALIOJI PSICHOLOGIJA. ADLER Alfred. PRANAŠUMO SIEKIMAS. GYVENIMO STILIUS. GIMIMO EILIŠKUMO ĮTAKA. NEOPSICHOANALITINĖ ASMENYBĖS TEORIJA. HORNEY Karen. BAZINIAI POREIKIAI. SAUGUMO POREIKIS IR SANTYKIS SU TĖVAIS. IŠSTUMTAS PRIEŠIŠKUMAS. BAZINIS NERIMAS. GYNYBOS MECHANIZMAI. BIHEVIORISTINĖS ASMENYBĖS (S-R TIPO) TEORIJOS. OPERANTINIO ELGESIO TEORIJA. SKINNER B. F. OPERANTINIS ELGESYS, PASTIPRINIMAS IR OPERANTINIS SĄLYGOJIMAS. NUOSEKLI APROKSIMACIJA (successive aproximation). ŽMOGAUS VYSTYMASIS. NEADAPTYVUS ELGESYS. ELGESIO MODIFIKACIJA. HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA. ROGERS Carl. HUMANISTINĖS PSICHOLOGIJOS ASMENYBĖS TEORIJA. MASLOW Abraham. POREIKIŲ HIERARCHIJA. SVEIKA ASMENYBĖ IR SAVIAKTUALIZACIJOS POREIKIS. SOCIALINIO MOKYMOSI (social learning) TEORIJA. BANDURA Albert. MOKYMASIS STEBINT (observational learning). MODELIAVIMĄ ĮTAKOJANTYS KINTAMIEJI. MODELIAVIMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALYS. AŠ (self) SAMPRATA. MODELIAVIMO IR SAVO EFEKTYVUMO SUVOKIMO VYSTYMASIS.
Psichologijos Konspektas (25 pus.)
Asmenybės psichologijos kospektai
ĮVADAS. ASMENYBĖS SAMPRATA. Psichoanalizės teorija. Mokymosi teorija. Augimo teorija. KITOS ASMENYBĖS SAMPRATOS TEORIJOS IR FAKTORIAI. Lauko teorija. Motyvacijos teorija. Savisuderinamumo teorija. Logika ir kūryba. Intuicija ir įpročiai. Vertybių sistema. Ištrauka iš darbo. Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.
Psichologijos Konspektas (12 pus.)