Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 |  6 | 7 | 

Prancūzijos užsienio santykių centriniai organai
Ištrauka iš darbo. Prancūzijoje galioja 1958 metų konstitucija su vėlesnėmis pataisom. Ji apibrėžia pagrindinius organus, vykdančius užsienio politiką. Prancūzijos Respublikos parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Nacionalinio susirinkimo, renkamo tiesioginiu balsavimu, ir Senato, renkamo netiesiogiai. Senate yra atstovaujami ir prancūzai, gyvenantys užsienyje. Užsienio politikos srityje parlamentas turi teisę spręsti karo ir taikos klausimus. Apibrėžtos parlamento funkcijos nagrinėjant ir tvirtinant tarptautinius susitarimus. Yra išvardintas išsamus tarptautinių susitarimų sąrašas, kurie gali būti parvirtinti tik įstatymo, išleidžiamo parlamento, būdu. Tai taikos ir prekybinės sutartys, sutartys uždedančios įsipareigojimus valstybiniams finansams, susitarimai, keičiantys vidaus įstatymus, sutartys apie asmenų padėtį, liečiančios teritorijos atidavimą, keitimą ar prijungimą. Tokios sutartys įsigalioja po ratifikacijos.
Politologijos Referatas (3 pus.)


Rinkimai ir rinkimų sistemos
Įvadas. Cenzų tipai. Rinkimų sistemos. Rinkimų organizavimas ir tvarka. Rinkimų formos. Išvados. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Rinkimai valstybės valdžios ir visuomenei vadovaujančiųjų organų sudarymo būdas. Taigi dabar visuomenėje labiausiai paplitusi demokratinių rinkimų forma. Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad visa valdžia priklauso žmonėms, tautai. Tačiau tauta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, o per renkamus atstovus (kandidatus). Taigi rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės vyriausybės suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai - rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki, patiki atstovų iki rinkiminiais pažadais ir sutinka suteikti jiems teisę valdyti valstybę.
Politologijos Referatas (23 pus.)


Rinkimų sistemų lyginamoji analizė: Baltijos šalių atvejis
Įvadas. Istorinis parlamento rinkimų sistemų raidos baltijos šalyse kontekstas. Rinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai. Rinkimų taisyklių pokyčiai nuo 1992 m. Dabartinės rinkimų sistemos ypatumai. Balsavimo sandara. Vieno rinkėjo turimų balsų skaičius. Pasirinkimo pobūdis. Rinkimų demokratiškumas. Rinkimų apygardų struktūra. Teritorijos dydis ir ribos. Renkamų mandatų skaičius. Netolygus atstovavimas. Rinkimų formulė. Rinkimų sistemų atstovavimo proporcingumas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.
Politologijos Referatas (18 pus.)


Seimo vieta ir funkcijos šalies politinėje sistemoje
Įvadas. Seimo sudėtis. Parlamento darbas. Seimo funkcijos. Įstatymų leidyba. Seimo vieta valstybės valdyme. Išvados. Naudota literatūra. Pirmame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Teritoriniu požiūriu Lietuva yra centralizuota unitarinė valstybė. Tokios valstybės vadovas - prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, kuriam vadovauja Seimo Pirmininkas. Vykdomąja valdžia rūpinasi Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas). Lietuvos respublikos valdymo sistema: parlamentinė respublika.
Politologijos Referatas (14 pus.)


Silvijus Berluskonis
Ištrauka iš darbo. Dėl nesibaigiančių politinių ir korupcijos skandalų bei didžiausio po Antrojo pasaulinio karo ekonominio nuosmukio, Italijos rinkėjai galutinai nusivylė tradicinėmis partijomis ir ėmė dairytis naujų politikų. Tuomet, visai ne daug laiko likus iki parlamento rinkimų, į politinę areną, pastebėjęs šią spragą politinėje rinkoje, išėjo labai sėkmingai dirbantis ir jokiuose skandaluose neįsipainiojęs verslininkas, valdąs tris svarbiausias privačias televizijos stotis, laikraščių leidyklas ir prekybos centrus, Silvijus Berluskonis. Tada, padedamas savo reklamos firmos “Publitalija”, per keletą savaičių įsikūrė partiją, kurios vadovu tapo pats.
Politologijos Referatas (4 pus.)


Sistemų analizės metodai
Požiūriai į tarptautinę politiką... Šiuolaikinės tarptautinės politikos mokyklos yra tokios... Analizuojant tarptautinę politiką ji yra suskirstoma į tam tikrus lygmenis... Tarptautinės sistemos veiksnių galią sudaro... Sistemos veiklos ypatumai. Daugiapoliarinė sistema. Bipoliarinė sistema. Unipoliarinė sistema. Tripoliarinė sistema. Jėgos balansas. Ištrauka iš darbo. Yra skiriami keli požiūriai į tarptautinę politiką: Realistinis požiūris. Šio požiūrio atstovai tvirtina, kad politikoje lemia 4 pagrindiniai motyvai: Valstybės dažnai turi konfliktuojančių interesų; Skirtingi interesai gali atvesti prie konfrontacijos arba netgi karo; Valsybės galia turi lemiamos svarbos konfliktų rezultatams ir nulemia jos įtaką kitoms šalims; Politika skirta galios didinimui, jos išsaugojimui ir demonstravimui. Šio požiūrio atstovai yra tos nuomonės, kad negalima žymiai pakeisti žmogiškosios prigimties valdžios klausimu.
Politologijos Konspektas (3 pus.)


Socialdemokratija
Įvadas. Socialdemokratija Vakarų Pasaulio istorijoje. Socialdemokratija Vakarų valstybėse. LSDP vaidmuo tarpukario Lietuvoje. Išvados. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Idėjinė socialdemokratų doktrina – socializmas kaip evoliucinis judėjimas, realizuojant pagrindines bendražmogiškas vertybes – laisvę, socialinį teisingumą ir solidarumą. Socialdemokratijos teorinės nuostatos apima ne tik marksizmo sociologiją, bet ir krikščioniškąsias vertybes, pasaulietinio humanizmo principus ir įvairias kultūrines tradicijas. Siekdami savo tikslų, socialdemokratai akcentuoja aktyvų valstybės vaidmenį ekonomikoje ir visuomeninių gėrybių paskirstyme. Tai pasiekaima ne diktato ar administravimo būdų, o lanksčia mokesčių, dotacijų ir investicijų politika įvairiuose visuomenės gyvenimo sferose. Socialdemokratų metodas – tolerancija ir kompromisas, pasiekiamas diskusijų būdu; tai ir tenkinimasis dalimi, tuo pat metu neatsisakant visuminio tikslo; tai sugebėjimas adaptuoti savo politiką dinamiškoje įvykių ir situacijų tėkmėje. Socialdemokratijos idealas – “socialinė valstybė”, efektyviai garantuojanti maksimalią socialinę ir ekonominę lygybę visiems visuomenės sluoksniams, tuo pat metu išsaugant ir skatinant jų politinę ir ekonominę iniciatyvą bei pažangą.
Politologijos Referatas (10 pus.)


Socialdemokratinis gerovės valstybės modelis
Socialdemokratinis modelis. Bruožai. Marginalinis modelis. Institucinis modelis. Dekomodigikacija. Dekomodifikacijos lygis. Socialdemokratinis socialinės politikos modelis Švedijoje. Socialinė apsauga. Socialinių paslaugų spektras. Apgyvendinimas. Sveikatos apsauga. Švietimas. Literatūros sąrašas.
Politologijos Referatas (8 pus.)


Socialistinės idėjos politinių teorijų istorijoje
Komunistinių idėjų identifikacijos metodologija. Atviros visuomenės kritika Antikoje. Komunistinės minties atgaivinimas. Tolesnis totalitarinės minties vystymasis. Tarp Utopijos ir politinės programos. Komunistinė mintis ikirevoliucinėje Prancūzijoje. Ž Mejė religijos ir valdžios kritika. Komunizmas- natūralus žmonių būvis. G. Babefas- pirmasis revoliucionierius komunistas. "Konservatyvusis" A. de Sen- Simono komunizmas. Komunistai -praktikai (Š.Furjė ir R.Ovenas). Š.Furjė kapitalizmo kritika. R.Ovenas ir jo pažiūros. Išvados.
Politologijos Konspektas (11 pus.)


Socializmas: už ir prieš
Pagrindiniai klasikiniai marksistinio socializmo pagrindai. Metodologija. Klasių kova. Ateities vizija. Nuosavybė. Paveldėjimo teisė. Prieš rinką ir konkurenciją. Politika. Diktatūros pateisinimas. Pasaulinė revoliucija. Socialiniai santykiai. Valdymo elito demokratizavimas.
Politologijos Konspektas (4 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 |  6 | 7 |