Politikos mokslas - socialinis mokslas (2)
Politikos mokslo kaip socialinio mokslo samprata. Politikos mokslo formavimosi ypatybės. Politikos mokslo pagrindiniai raidos etapai. Politikos mokslo problematika. Šiame darbe nagrinėsiu politikos mokslo kaip socialinio mokslo sampratą, nes politika neegzistuotų be visuomenės, joje susiklosčiusių socialinių santykių. Aktualiais ir idomiais klausimais išlieka politikos mokslo virsmas savarankiška socialinių mokslų sistemos disciplina, politikos mokslo vieta kitų socialinių mokslų tarpe bei įtaka kasdieniniame gyvenime. Taip pat apžvelgsiu politikos mokslo formavimosi ypatumus bei pagrindinius raidos etapus. Galiausiai apibūdinsiu politikos mokslo problematiką.
Politologijos Referatas (12 pus.)
Politinė kultūra ir socializacija
Politinė kultūra. Politinei kultūrai daro įtaką daugelis veiksnių: religija, tradicijos, istorinė praeitis, valdymo tipas ir visuomenės socialinė struktūra. Politinės kultūros klasifikacija. Politinės socializacijos funkcijos ir institutai.
Politologijos Konspektas (4 pus.)
Politinė mintis apie valstybę, politiką, demokratiją ir valdžios padalijimą
Politinė mintis apie valstybę, politiką, demokratiją ir valdžios padalijimą nuo V a.pr.m.e iki XVIII a.pab. Ištrauka iš darbo. Pirmųjų politinių idėjų atsiradimas Europoje yra siejamas su senovės graikų valstybingumo susidarymu VIII – VI a. prieš mūsų erą (toliau – pr.m.e.). Politinės minties vystymuisi Senovės Graikijoje didelės reikšmės turėjo tai, kad graikai vertėsi laivininkyste ir prekyba. Tai leido geriau pažinti pasaulį, perimti kitų šalių patyrimą ir pažiūras, sąlygojo teorinį mąstymą. Ne mažiau reikšmingas veiksnys, skatinęs politinės minties raidą buvo graikų valstybių – miestų (polių) formavimasis VII – VI a. pr.m.e. 5 Tai buvo savotiška valstybingumo forma, kurioje vyko aktyvus politinis gyvenimas, nuolat stimuliuojantis naujų politinių idėjų atsiradimą ir jų raidą.
Politologijos Konspektas (12 pus.)
Politinės ideologijos
ĮVADAS. KONSERVATIZMAS. NACIONALIZMAS. FAŠIZMAS. AUTORITARIZMAS. Liberalizmo idėjos. Klasikinis liberalizmas. Šiuolaikinis liberalizmas. Išvados. KATALIKIŠKOSIOS SOCIALINĖS IDĖJOS. Iki Vatikano antrojo susirinkimo. Jono XXIII pontifikatas. Pauliaus VI pontifikatas. Išvados. KAIRIŲJŲ SOCIALISTŲ IDĖJOS. Ginčas dėl socializmo iki 1919 metų. Socialdemokratų idėjos. Komunistų idėjos.
Politologijos Konspektas (27 pus.)
Politines partijos ir partinės sistemos
Įvadas. Politinės partijos. Politinės partijos samprata. Partijų klasifikacija. Partijų funkcijos. Partinės sistemos. Partinės sistemos samprata. Pagrindinių partinių sistemų apžvalga. Vienpartinė sistema. Dvipartinė sistema. Daugiapartinė sistema. Interesų grupės. Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema. Lietuvos partinės sistemos raida. Lietuvos politinės partijos. Politinių partijų steigimas ir likvidavimas. Lietuvos partinė sistema ir populiarios partijos. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Teisės aktai. Kita literatūra. Interneto tinklapių adresai.
Politologijos Kursinis darbas (34 pus.)
Politinis liberalizmas
Įvadas. Politinis liberalizmas. Du pamatiniai klausimai. Politinės teisingumo koncepcijos idėja. Visuomenė kaip sąžiningo bendradarbiavimo sistema. Pirminės pozicijos idėja. Politinė asmens koncepcija. Gerai tvarkomos visuomenės idėja. Ne bendruomenė ir ne asociacija. Apie naudojimąsi abstrakčiomis koncepcijomis. Protingumas ir racionalumas. Asmens moralinės motyvacijos pagrindas. Politinis konstruktyvizmas. Išvados. Naudota literatūra.
Politologijos Referatas (12 pus.)
Politologijos įvadas
POLITIKA IR POLITOLOGIJA. POLITINĖS MINTIES RAIDA. Viduramžiai ir Renesanso epocha. Amerikos politinė mintis. Utopinis socializmas. VALDŽIA. POLITINĖ VADOVYBĖ IR POLITINIS ELITAS . Politinis ir valdantysis elitas. Elitų teorijos. POLITINĖ SISTEMA. VALSTYBĖ. POLITINIS REŽIMAS. Autoritariniai (autokratiniai) režimai. Totalitarinis režimas. Mišraus tipo ir pereinamieji režimai. PARTIJOS, VISUOMENINIAI POLITINIAI JUDĖJIMAI IR ORGANIZACIJOS. INTERESŲ GRUPĖS. Visuomeniniai judėjimai ir organizacijos. Interesų grupės. RINKIMAI IR RINKIMINĖS SISTEMOS. Rinkiminė kampanija. Politikos teatralizacija. POLITINĖ KULTŪRA IR POLITINĖ SOCIALIZACIJA. POLITINĖS SROVĖS. Liberalizmas. Konservatizmas. Socialdemokratija. Komunizmas ir socializmas. Fašizmas ir nacionalsocializmas. Nacionalizmas. Islamiškasis fundamentalizmas. MULTIETNINĖS VISUOMENĖS: INTEGRACIJA AR DEZINTEGRACIJA. POLITINIS VYSTYMASIS. TARPTAUTINIAI SANTYKIAI IR GLOBALINĖ POLITIKA.
Politologijos Konspektas (95 pus.)
Politologijos konspektas
VALSTYBĖS SĄVOKA. "Valstybės" termino istorija. Valstybės egzistavimo būdai. Valstybė kaip organizuota viešoji valdžia. Valstybė kaip daugiamatė hierarchija. Valstybė kaip teritorinė organizacija. Valstybė kaip suvereni organizacija. Valstybė kaip prievartos organizacija. Dalis valdo visumą. VISUOMENINIAI VALSTYBĖS PAGRINDAI. Tauta ir liaudis: fikcija ar tikrovė? Valstybė ir jos diferenciacija: klasės, sluoksniai, elitas. Politika: skirtingi interesai ir bendri įsipareigojimai. Visuomenės, privatūs ir valstybės interesai. Visuomenės konfliktų rūšys. Pilietinė visuomenė-sąvokos istorija. Pilietinė visuomenė ir šių laikų valstybė. VALSTYBĖS GYVENIMO KULTŪRINIAI PAGRINDAI.Etosas, mitai ir politinės ideologijos. Religija ir valstybinė valdžia. Politinė kultūra ir viešoji nuomonė. Valsybės valdžios legitimacijos pagrindai.
Politologijos Konspektas (16 pus.)
Politologijos konspektas
Nedemokratinis valdymas. (Autoritarizmas, totalitarizmas). Politinės partijos ir interesų grupės. Valdymo sistema: parlamentinio, prezidentinio ir pusiauprezidentinio valdymo palyginimas. Šiuolaikinės valstybės tipai, formos ir funkcijos. Lyderiavimo samprata. Žiniasklaidos reikšmė politikoje. Pusiau prezidentinio valdymo raida Lietuvoje 1992 – 97m. Politinės sistemos formavimasis Lietuvoje nuo 1990 m. Dalyvavimo dėsningumai, tipai, modeliai. Demokratinio valdymo principai. Politikos mokslų raidos etapai ir struktūra. Šiuolaikinės valstybės komponentai. Jų tarpusavio sąveika. Politika. Valstybė. Viešoji nuomonė. Elitas. Dalyvavimas.
Politologijos Konspektas (1 pus.)
Prancūzijos užsienio santykių centriniai organai
Ištrauka iš darbo. Prancūzijoje galioja 1958 metų konstitucija su vėlesnėmis pataisom. Ji apibrėžia pagrindinius organus, vykdančius užsienio politiką. Prancūzijos Respublikos parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Nacionalinio susirinkimo, renkamo tiesioginiu balsavimu, ir Senato, renkamo netiesiogiai. Senate yra atstovaujami ir prancūzai, gyvenantys užsienyje. Užsienio politikos srityje parlamentas turi teisę spręsti karo ir taikos klausimus. Apibrėžtos parlamento funkcijos nagrinėjant ir tvirtinant tarptautinius susitarimus. Yra išvardintas išsamus tarptautinių susitarimų sąrašas, kurie gali būti parvirtinti tik įstatymo, išleidžiamo parlamento, būdu. Tai taikos ir prekybinės sutartys, sutartys uždedančios įsipareigojimus valstybiniams finansams, susitarimai, keičiantys vidaus įstatymus, sutartys apie asmenų padėtį, liečiančios teritorijos atidavimą, keitimą ar prijungimą. Tokios sutartys įsigalioja po ratifikacijos.
Politologijos Referatas (3 pus.)