Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

 
Paieškos "socialine psichologija" rezultatai: (10)

  • Ieškokite referatų ar kitų mokslo darbų pagal loginius raktažodžius, pvz.: darbą "Istorijos žinios ir jų struktūravimas" surasite pagal šiuos raktažodžius: struktūravimas, istorijos, žinios
  • Ieškomas žodis turi būti ilgesnis nei 3 (trys) simboliai
  • Svarbu ieškokite naudodami tik lietuviškas raides, kadangi užklausos bus tikslesnės.
  • Jei vis dar nesiseka rasti darbo - parašykite mums!


Socialinė psichologija (3)
Socialinės psichologijos objektas, reikšmė, tikslai ir uždaviniai, ryšiai su kitomis psichologijos šakomis ir kitais mokslais. Socialinė psichologija. Socialinės psichologijos objektas. Socialinės psichologijos tikslai ir uždaviniai. Socialinės psichologijos ryšiai su kitomis psichologijos šakomis. Socialinės psichologijos ryšiai su kitais mokslais. Socialinės psichologijos reikšmė. Socialiniai poreikiai. Socialiniai vaidmenys. Nuostata. Socialinė nuostata. Nuostatų savybės. Nuostatų rūšys. Nuostatų funkcijos. Nuostatų formavimas. Nuostatų formavimosi būdai. Socialinės psichologijos metodai. Sociometrija. Referentometrija. Stebėjimo metodas. Socialinė grupė. Bendravimo psichologija. Bendravimas. Bendravimo procesas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. Socialinė percepcija. Emocijos ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Konfliktai. Konflikto struktūra. Konflikto dinamika. Konfliktiškų asmenybių tipai. Konfliktų sprendimo strategijos. Grupės samprata, jos apibrėžtys socialinėje psichologijoje. Grupės funkcijos. Grupių tipologijos. Referentinių grupių bruožai. Stigmatizuotų grupių ypatybės. Grupės struktūros plotmės. Lyderiavimo esmės sampratos. Lyderių tipologijos. Lyderių funkcijos. Konformizmo tyrimai socialinėje psichologijoje. Paklusimo tyrimai socialinėje psichologijoje.

Bendroji ir socialinė psichologija
Bendrosios ir socialinės psichologijos egzamino klausimai.Asmenybė, jos vystymasis asmenybės teorijos. Socialinės sąlygos. Priešpriešinės teorijos. Pasąmonė. Pastiprinimo formos. Reakcijos nebuvimas. Socialinio vaidmens samprata, vaidmens etapai. Vaidmens apibrėžtumo problema. Socialiniai vaidmenys ir bendravimas. Vaidmenų konfliktas ir jų sprendimas. Poreikio ir motyvo samprata. Biologiniai ir socialiniai poreikiai. Monistinės tendencijos aiškinant žmogaus elgesį. Siekių motyvas. Jo prieštaringumas. Socialinis spaudimas ir siekių motyvas. Trukdymo sau psichologija. Motyvų sąveika ir konfliktas. Žmogus - reagavimo objektas. Žmogaus socialinio dirgiklio ypatumai. Prožektoriaus efektas. Prisistatymo samprata. Įvaizdžio kūrimas ir valdymas. Grėsmė įvaizdžiui. Įvaizdžio kūrimo strategijos. Aukos strategija. Produkto asmenybė. Atgalinis ryšys ir savojo elgesio tikrinimas. Informacija, reaguojant į žmogų. Informaciniai požymiai. Konfliktinė informacija. Vertinimai reaguojant į žmogų. Stebėjimo įtaka vertinimo baimė. Elgesio priežasčių aiškinimas (atribucija), vidinė - išorinė atribucija. Ketinimo atribucija. Savęs vaizdas. Vertinimo standartai. Socialinio palyginimo reiškinys. Savęs vaizdo formos: faktiškasis, idealusis, privalomasis, nepageidaujamas, veidrodinis, parodomasis Aš. Savęs vaizdo turinys. Vertikalusis savęs vaizdo modelis. Socialinis stereotipas. Ego gynyba. Asmenybės identiškumo samprata. Identiškumo, užbaigtumo simbolis. Grėsmė identiškumui. Savęs vertinimo lygiai. Savęs priėmimo problema. Stigma. Vertybinės orientacijos, jų funkcijos Nuostatos samprata. Nuostata ir suvokimas. Nuostatos centriškumas. Nuostatos kitimas ir poveikis. Poveikis ir apeliacijos. Specifiniai poveikio metodai. Verbavimas. Komunikacija informacija, informacijos kodavimas. Empatija, jausmo identifikavimas, empatijos ugdymas. Prieraišumas. Prieraišumo stiliai. Bendravimas ir sąveika. Socialinis tinklas. Socialinė įtaka. Bendravimas socialinių mainų požiūriu. Socialinė kaina. Socialinis teisingumas. Skirstymo, atstatomasis, eigos teisingumas. Tarpasmeniniai konfliktai. Konfliktus skatinančios ir stabdančios jėgos. Konkurencinis konfliktas. Pavydo psichologija. Emocinis priėmimas - atmetimas. Socialinė parama.

Socialinė psichologija
Socialinės psichologijos mokslo dalykas. Socialinės psichologijos tikslai ir uždaviniai. Aš – vaizdas (aš – koncepcija). Aš – vaizdo turinys ir formos. Aš – realusis, idealusis, parodomasis. Veidrodinio atspindžio ir socialinio palyginimo teorijos. Socialinio vaidmens samprata ir turinys. Socialinio vaidmens stadijos (su vaidmeniu susiję lūkesčiai, socialinio vaidmens supratimas, socialinio vaidmens priėmimas, socialinio vaidmens vykdymas). Socialinių vaidmenų konfliktai. Socialinių nuostatų samprata (kognityvinis, emocinis ir elgesio socialinių nuostatų komponentai), funkcijos. L. Festingerio kognityvinio disonanso teorija apie nuostatų pasikeitimo mechanizmą. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų rūšys: stereotipai, vertybinės orientacijos. Socialinių nuostatų formavimo būdai (mėgdžiojimo, identifikavimo, patyrimo ir mokymosi vieta nuostatų formavime). Socialinio suvokimo (socialinės percepcijos) apibūdinimas. Priežasčių priskyrimas (kauzalinė atribucija). priežastingumo lokusas. Klausymosi funkcijos, barjerai. Aktyvaus klausymosi būdai. Nežodinio bendravimo apibrėžimas, funkcijos. Gestų interpretavimas. Žmonių grupės. Tarpasmeniniai santykiai grupėse. Grupė ir asmenybė. Bendrasis grupės apibūdinimas. Mikrogrupės ir makrogrupės, sąlyginės ir realios grupės, formalios ir neformalios grupės, referentinės grupės. Grupių raida. Tarpasmeninių santykių samprata. Statutų hierarchija grupėje. Grupė ir asmenybė: konformiškumas, paklusnumas ir kt. Konflikto samprata, klasifikacija. Tarpasmeninių konfliktų tipai, struktūra, dinamika. Tarpasmeninių konfliktų sprendimo strategijos.

Socialinė psichologija (2)
Santykiai kaip socialinės psichologijos objektas. Komunikacinė emocijų funkcija. Socialinės psichologijos tyrimai. Motyvacija. Nukreipiančioji emocijų funkcija. Psichologiniai poreikiai. Sąmonė. Savimonė. Socialinis suvokimas. Kalba. Socialiniai poreikiai. Psichologiją sudaro tavo bandymai suprasti kitus žmones, kai tu stebi, ką jie daro šiandien, mąstai apie tai, ką jie darė vakar ir bandai nuspėti jų elgesį rytoj. Santykiai ir juose vykstantys įvykiai iškelia klausimus, atsakymai į tuos klausimus turi pasekmes santykiams

Teisės teorijos paruoštukė 1dalis
TEISĖS TEORIJOS OBJEKTAS IR METODAS. TEISĖS TEORIJOS METODAI. MOKSLINIO METODO SAMPRATA. TEISĖS TEORIJOJE NAUDOJAMI METODAI, JŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI. TEISĖS MOKSLO KAIP STUDIJŲ DISCIPLINOS SISTEMA. TEISĖS TEORIJOS METODOLOGINĖ REIKŠMĖ SPECIALIEMS TEISĖS MOKSLAMS: NUO DOGMATINĖS PRIE MĄSTANČIOS JURISPRUDENCIJOS. ŠIUOLAIKINIO TEISININKO KVALIFIKACIJOS YPATUMAI. TEISĖS SAMPRATOS TEORINĖ IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ. TEISĖS SAMPRATOS SANTYKIS SU POLITINIO REŽIMO TIPU. TEISĖ KAIP PROCESAS: TRYS TEISINĖS BŪTIES LYGMENYS. TEISĖS KAIP KULTŪROS REIŠKINYS. TEISĖS IR VALSTYBĖS, TEISĖS IR POLITIKOS SANTYKIS. VALSTYBĖ KAIP TEISĖS KATEGORIJA. Teisės sampratų skirstymas PAGAL TEISĖS ŠALTINĮ. Pagrindiniai prigimtinės teisės teorijos postulatai. Teisės sampratų skirstymas pagal TEISĖS KILDINIMĄ IŠ JĖGOS PERSVARA GARANTUOTO INTERESO. TEORIJOS KILDINANČIOS TEISĘ IŠ PRIEŠINGŲ INTERESŲ KOMPROMISO. POZITYVISTINĖS IR NEPOZITYVISTINĖS TEISĖS SAMPRATŲ DISKUSIJA. TEISĖS SAMPRATŲ ĮVAIROVĖS APIBENDRINIMAS. TEISĖS SAMPRATOS AKSIOMATIKA. KĄ REIŠKIA APIBRĖŽTI TEISĘ TOTALITARINIO IR DEMOKRATINIO REŽIMŲ SĄLYGOMIS? DU TEISĖS SEMANTINIAI LYGMENYS. TEISĖS STRUKTŪROS VIDINIS PRIEŠTARINGUMAS. SKIRTUMAS TARP PRIVILEGIJOS IR TEISĖS, TARP PAREIGOS IR PRIEVOLĖS. SUBJEKTINIŲ TEISIŲ SANTYKINUMAS IR JO PAGRINDAI. TEISĖS KONVENCIONALUMO PRIEŽASTYS. TEISĖS IR PAREIGŲ VIENOVĖS ATPAŽINIMAS TEISĖS DEFINICIJOSE IR TEISĖS NORMINIUOSE AKTUOSE: LR KONSTITUCIJOJE IR VISUOTINĖJE ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJOJE. KAIP GALI BŪTI ĮSTATYMUOSE PASIEKIAMA TEISIŲ IR PAREIGŲ PUSIAUSVYRA? OBJEKTINĖS IR SUBJEKTINĖS TEISIŲ SANTYKIS TEISINIO PERSONALIZMO POŽIŪRIU. PRIGIMTINĖS IR POZITYVIOSIOS TEISĖS SANTYKIS. TEISĖS ONTOLOGIZAVIMAS IR SOCIOLOGIZAVIMAS, JŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI. TEISĖS PRINCIPO SAMPRATA. TEISĖS PRINCIPAI, KONKRETINANTYS TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĘ KELIŲ TEISĖS ŠAKŲ LYGMENIU. TEISĖS PRINCIPŲ IMPERATYVINIS POBŪDIS. TEISĖS PRINCIPŲ TAIKYMO TAISYKLĖS. TEISĖS SAMPRATŲ APIE TEISĖS KILMĘ ĮVAIROVĖ. KAPITALISTINĖS TEISĖS EPOCHA. ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS SAMPRATA. TEISĖS SOCIALINĖ PASKIRTIS IR JOS RAIDA. ŽMOGAUS TEISĖS KAIP POZITYVIOSIOS TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES OBJEKTAS. ŽMOGAUS TEISĖS TEISNUMO IR SUBJEKTINĖS TEISĖS LYGMENIU. ŽMOGAUS ORUMAS IR TEISĖ Į ORUMĄ. TEISĖ Į ORUMĄ TEISNUMO IR SUBJEKTINĖS TEISĖS POŽIŪRIU. ŽMOGAUS ORUMAS TEISINĖS PRAKTIKOS POŽIŪRIU. ŽMOGAUS ORUMAS IR TEISĖS PAŽEIDIMAS. GYVENIMO PRIVATUMO SĄVOKA IR JO RIBOS. JURIDINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ SAMPRATA. ŽMOGAUS TEISIŲ SAUGOS DIFERENCIACIJA IR DISKRIMINACIJA. ŽMOGAUS TEISIŲ GARANTIJOS. TEISĖS FUNKCIJOS IR JŲ SANTYKIS SU TEISĖS socialine PASKIRTIMI. SOCIALINIS REGULIAVIMAS IR JO PRIEŽASTYS. TEISINIO REGULIAVIMO SĄVOKA IR VIETA SOCIALINIO REGULIAVIMO SISTEMOJE. TEISINIO REGULIAVIMO OBJEKTAS (SFERA) IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SAMPRATOS. TEISINIO REGULIAVIMO METODAI. TEISINIO REGULIAVIMO METODO PRIKLAUSOMYBĖ NUO VYRAUJANČIOS TEISĖS SAMPRATOS IR POLITINIO REŽIMO. TEISINIO REGULIAVIMO STADIJOS. TEISINIO REGULIAVIMO SUBJEKTAI. TEISINIŲ IDĖJŲ SAMPRATA. TEISINĖS SĄMONĖS SAMPRATA. TEISINĖS SĄMONĖS RŪŠYS. TEISINĖS SĄMONĖS STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS. TEISINĖ psichologija IR TEISINĖ IDEOLOGIJA, JŲ SANTYKIS. TEISĖKŪROS SĄVOKA. TEISĖKŪROS SUBJEKTAI. TEISĖKŪROS STADIJOS. TEISĖKŪROS PRINCIPAI. TEISĖKŪROS JURIDINĖ TECHNIKA. ĮSTATYMŲ LEIDYBOS TECHNIKA. Teisės norma – tai antrasis teisės egzistavimo lygmuo. FORMALIEJI IR TURININGIEJI TEISĖS NORMOS POŽYMIAI, JŲ SĄVEIKA. SOCIALINĖS NORMOS SĄVOKA. SOCIALINIŲ NORMŲ KLASIFIKACIJA. TEISĖS NORMŲ IR KORPORATYVINIŲ NORMŲ SANTYKIS. PRIVERSTINĖS TVARKOS SKIRTUMAS NUO PRIVALOMOS TEISINĖS TVARKOS. TEISĖS NORMŲ IR KORPORATYVINIŲ NORMŲ SANTYKIS.

Socialinio darbo samprata
ĮVADAS. Nauja profesija Lietuvoje. Kompetencija. Žinios. Įgūdžiai. Vertybės. Socialinio darbuotojo etika. Bendravimas. Kvalifikacija. Grupinis darbas. Socialinė parama ir paslaugos. Solidarumas socialiniame darbe. IŠVADA. LITERATŪRA. “Socialinis darbas” – netradicinis specialybės pavadinimas. Kiti mokslai ir praktinės veiklos sritys save įvardija skambiais lotyniškos ar graikiškos kilmės žodžiais (pvz., sociologija, psichologija, edukologija). Kaip žinia, atskiros pažinimo sritys ir jas įvardijančios sąvokos formavosi filosofijos įsčiose. Todėl ir sakoma, jog filosofija – mokslų motina. Pradedant Renesansu, įvairūs mokslai pradėjo vaduotis iš filosofijos glėbio ir pamažu nuėjo savarankiškos raidos keliu. Tačiau yra nemažai veiklos ir pažinimo sričių, kurios rutuliojosi ne iš filosofinių apibendrinimų, o iš konkrečios praktinės veiklos. Socialinio darbo pradžia sietina su labdaros ir filantropinių organizacijų veikla. Lotyniško žodžio “socialis” viena iš pagrindinių reikšmių - “draugiškas”. Tad “draugiškas darbas”, kaip paramos teikimas ir organizavimas, atspindi šios profesijos etines nuostatas.

Puslapiai: 1 | 2 |