Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

 
Paieškos "sauga" rezultatai: (69)

  • Ieškokite referatų ar kitų mokslo darbų pagal loginius raktažodžius, pvz.: darbą "Istorijos žinios ir jų struktūravimas" surasite pagal šiuos raktažodžius: struktūravimas, istorijos, žinios
  • Ieškomas žodis turi būti ilgesnis nei 3 (trys) simboliai
  • Svarbu ieškokite naudodami tik lietuviškas raides, kadangi užklausos bus tikslesnės.
  • Jei vis dar nesiseka rasti darbo - parašykite mums!


Darbo sauga chemijos laboratorijoje
Darbo sauga. Instruktažai. Bendrieji reikalavimai. Laboratorijoje gali dirbti asmuo. Kad laboratorija oficialiai veiktų, joje turi būti. Reikalavimai prieš pradedant darbą. Reikalavimai darbo metu. Bendri reikalavimai atskirom laboratorijom. Bendros darbo taisyklės. Reikalavimai baigus darbą. Reikalavimai avarinėje situacijoje. Dirbant laboratorijoje. Darbo sauga, dirbant su stikliniais indais ir ampulėmis. Saugus darbas su ampulėmis. Stiklo indų termoatsparumas. Saugus darbas su vakuumo aparatais. Darbo saugumo taisyklės. Distiliavimas po vakuumu. Tirpiklių distiliavimas: taisyklės. Šildikliai, šilumokaičiai. Užpildant voneles degiais šildikliais, reikia. Saugumo technika su dujiniais degikliais. Saugus darbas su dujų balionais. Indų plovimas. Saugus darbas su agresyviomis medžiagomis. Nuodingos medžiagos. Priešnuodžiai (cheminiai antidotai). Nuodingų medžiagų nustatymo ore būdai. Nuodingų medžiagų įsigijimas, gabenimas ir laikymas. Saugus darbas su šarminias metalais. Organiniai peroksidai. Peroksidų nustatymas. Organinių peroksidų pašalinimas. Dabas su organiniais peroksidais. Pasekmės. Cheminių medžiagų neutralizavimas. Reagentų sandėliavimas. Atskirai laikomų reagentų grupės. Sandėliavimas fabriko sąlygomis. Saugus darbas su elektra. Terminiai nudegimai. Cheminiai nudegimai. Pirmoji pagalba. Bendriausios taisyklės dirbti su elektros prietaisais. Draudžiama. Pirmoji pagalba. Darbo sauga- tai kompleksinė, socialinė, techninė mokslo šaka, nagrinėjanti teisines saugaus darbo organizavimo normas, būdus, darbo sąlygom gerinti, gamybinio traumatizmo apsinuodijimų ir profesinių ligų klausimus, saugius techninius procesus, saugos nuo elektros būdus, darbo higienos, gamybinės sanitarijos klausimus.

Darbų ir civilinė sauga
Darbų ir civilinė sauga. Saugos sąvokos ir jų apibūdinimai. Darbų saugos tikslas ir uždaviniai. Civilinės saugos tikslas ir uždaviniai. Darbuotojų saugos ir sveikatos svarbiausi terminai, tikslas ir uždaviniai. Nelaimingų atsitikimų prevencija. Nelaimingų atsitikimų darbe psichologinės priežastys. Darbuotojų rizika ir atsargumas. Asmeninė, darbdavių ir objektyvi rizika. Pavojų atsiradimas ir plėtra. Baimė ir sąmyšis. Sveikatos saugos pagrindai. Saugus vanduo ir maistas. Žmogaus aplinka. Žmogaus sveikata. Darbo higiena. Mikroklimatas, jo įtaka žmogaus organizmui, normavimas. Gamybinės dulkės, jų įtaka žmogaus organizmui. Kenksmingos cheminės medžiagos, jų charakteristikos ir poveikis žmogaus organizmui. Apšvietos būdai ir sistemos ir apšvietimo matavimas ir normavimas. Priešgaisrinės sauga. Gaisrų priežastys. Degimo proceso esmė, degimo sąlygos. Būtiniausios gaisro gesinimo priemonės. Evakuacija gaisro metu. Gaisrų gesinimas miškuose ir durpynuose. Elektrosauga. Apsaugos nuo elektros priemonės. Pirmoji pagalba. Galvos traumos. Žaizdų tvarstymas. Kraujavimas. Nudegimas. Nušalimas, sušalimas. Darbų saugos organizavimas. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Valstybinė ir vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus. Nelaimingi atsitikimai darbe, ir jų klasifikavimas. Darbų sauga – tai visuma profesinės rizikos mažinimo priemonių, skirtų pasiekti visapusiškai saugų žmonių darbą. Žmonių darbas gali būti laikomas saugiu, jeigu jis nekelia pavojų pačiam dirbančiąjam, bendradarbiams ir aplinkiniams žmonėms, produkcijos vartotojams, žmonių aplinkai ir gamtai, žmonių asmeniniam ir valstybės turtui, ateities kartų žmonėms. Detaliau išreiškus darbosaugos sąvoką, ją galima apibūdinti taip: darbų sauga – tai visuma profesinės rizikos mažinimo priemonių, skirtų žmonių gyvybės, sveikatos, darbingumo, turto ir aplinkos išsaugojimui darbe. Darbų saugos tikslas - visapusiškai saugus žmonių darbas. Uždaviniai – gyvybės, sveikatos, darbingumo, turto ir aplinkos išsaugojimas.

Darbuotojų sauga ir sveikata
Įvadas. Įmonės gamybinė veikla. Įmonėje egzistuojantys rizikos faktoriai. Darbuotojų saugaus ir sveiko darbo organizavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai įmonėje. Darbo ir poilsio organizavimas įmonėje. Darbo laiko trukmė. Poilsio laikas. Įvertinti ar darbo aplinka atitinka DSS teisės aktų nustatytus reikalavimus. Elektrosauga įmonėje. Priešgaisrinė sauga įmonėje. LR institucijų dokumentai reglamentuojantys saugų ir sveiką darbą. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra. Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kiekvienas darbuotojas turi teisę saugiai dirbti ir jam turi būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Jo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Darbo sauga, ergonomika ir gaisrinė sauga
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMINIS REGLAMENTAVIMAS. Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai. Teisiniai darbų saugos dokumentai. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje. Potencialiai pavojingi įrenginiai. Potencialiai pavojingi darbai, pavojingų darbų atlikimas. Darbų saugos ir sveikatos kontrolė. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai. DARBO HIGIENA. Gamybinės aplinkos meteorologinės sąlygos, mikroklimato parametrų higieninis normavimas. Gamybinės dulkės, jų savybės, higieninis normavimas, dulkėtumo mažinimo principai. Kenksmingos medžiagos, poveikis žmogaus organizmui, higieninis normavimas. Apšvietimo sąvokos ir vienetai. Apšvietos būdai ir sistemos, higieninis normavimas. Triukšmo charakteristika, jo poveikis žmogui, higieninis normavimas. Triukšmo mažinimo būdai. Virpesių charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, higieninis normavimas. Virpesių mažinimo būdai. Jonizuojančios spinduliuotės charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, higieninis normavimas. Elektromagnetinės spinduliuotės charakteristika, poveikis žmogaus organizmui, higieninis normavimas. ERGONOMIKA. Ergonomikos samprata. Ergonomikos mokslo vystymosi istorija. Ergonomikos ir kitų mokslo šakų sąsajos. Ergonomikos tyrimo metodologija. Dešimt ergonomikos fizikinių principų. Dešimt ergonomikos pažinimo principų. Raumenų darbas (fiziologiniai principai, energijos sąnaudos). Judesių valdymas nervų sistema (psichologiniai principai, refleksai ir įgūdžiai). Darbo efektyvumo kėlimas (optimalus raumenų jėgos panaudojimas). Darbo vietų projektavimas. GAISRINĖ sauga. Degimo sistemos. Degimo procesai. Degiųjų dujų, garų ir oro mišinių sprogimas. Gamybos procesų gaisrinė klasifikacija. Medžiagų ir konstrukcijų degumas. Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai. Žmonių evakuacija iš pastatų. Evakuaciniai išėjimai ir keliai. Gaisrų gesinimo būdai. Gaisrų gesinimo medžiagos. Gaisrinė signalizacija ir ryšiai.

Darbuotojų sauga ir sveikata statyboje
Įvadas. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvos Respublikoje (LR). Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sistema. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse. Reikalavimai darbo aplinkai, darbo vietoms, darbų organizavimui. Darbdavių bei darbuotojų pareigos ir teisės. Darbo ir poilsio laikas. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas. Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir socialinis draudimas. Ekonominės priemonės ir atsakomybė. saugaus darbo organizavimas įmonėse. Darbuotojų mokymas ir atestavimas. Darbų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas. Asmeninės apsaugos priemonės. Profesinės rizikos vertinimas. Potencialiai pavojingi įrenginiai, pavojingi darbai. Elektros saugos pagrindai. Priešgaisrinė sauga. Darbo higiena. Pirmoji medicinos pagalba. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas. Darbo ergonomika. Darbų sauga statyboje. Statinio projektuotojo pareigos ir atsakomybė. Statybos užsakovo pareigos ir atsakomybė. Statybos rangovo pareigos įrengiant darbovietes statyboje. Antžeminių ir požeminių statybos darbų sąrašas. Darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingų darbų statybvietėse sąrašas. Pastolių statymas ir naudojimas. Nešiojamų kopėčių naudojimas. Kėlimo kranų saugos naudojimosi taisyklės. Kėlimo įranga. Krovinių kėlimas rankomis. Transportavimo darbai statybos aikštelėje. Ekskavatoriai. Poliakalės. Plentvoliai. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant žemės darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant konstrukcijų montavimo darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant betonavimo darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant mūro darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant ruloninių stogo dangų įrengimo darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata dengiant stogus banguotais lakštais. Darbuotojų sauga ir sveikata atliekant stališkuosius darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant tinkavimo darbus. Darbuotojų sauga ir sveikata vykdant dažymo darbus. Priedai.

Socialinė sauga
Socialinės saugos teisės reguliavimo dalykas (metodas). Socialinės saugos teisės sąvoka. Socialinės saugos teisės subjektai. Socialinės saugos teisinių santykių samprata, atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas, santykių rūšys, jų turinys. Nepaisant socialines saugos teisinių santykių įvairovės, jie klasifikuojami. Atsižvelgiant į piniginės išmokos rūšį, santykiai skirstomi. Atsižvelgiant į socialinių paslaugų formą, santykiai skirstomi. Procedūrinio pobūdžio santykiai klasifikuojami atsižvelgiant į jų objektą, kurio gali būti. Santykiai, susiję su pensijų skyrimu ir mokėjimu klasifikuojami į grupes pagal pensijos rūšį. Socialinės saugos teisės šaltiniai: sąvoka, rūšys, ypatybės. Socialinės saugos istorijos apžvalga: ištakos, vystymasis. Nuo socialinio draudimo prasidėjo šiuolaikinės socialinės apsaugos raida. Socialinė sauga Lietuvoje: prieškarinės respublikos laikotarpis, sovietinės sistemos bruožai, socialinė sauga po Nepriklausomybės atkutimo. "Socialines apsaugos sistemos ir modeliai". Galima išskirti tokius socialinės apsaugos tradicinių sistemų skirtumus. Socialinės apsaugos modeliai pagal G. Esping Anderssen. Tradicinės socialinės apsaugos sistemos Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dabartinė socialinės saugos padėtis Lietuvoje. Socialinės saugos sistemos reformų prielaidos. Socialinės rizikos samprata ir rūšys. Valstybinis socialinis draudimas ir socialinė parama, jų skirtumai. Socialinės saugos valdymo sistema: valstybinį socialinį draudimą ir socialinę paramą įgyvendinančios institucijos. Socialinę paramą įgyvendina savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimo teisinio reguliavimo pagrindai. Valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyviai (f-jos, teisės, pareigos, atsakomybė). Teisės aktai, reglamentuojantys socialinę apsaugą. Valstybinio socialinio draudimo paskirtis ir f-jos. Valstybinio socialinio draudimo pensijos. Bendrosios pensijų dydžio nustatymo taisyklės. Pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo ir kaupiamųjų pensijų išmokų santykis. Kaupiamųjų pensijų sistemos reforma Lietuvoje 2003m. Išankstinis valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas. Pensijų sistemos pakopos. Pensijos sukakusiems senatvės pensijos amžių specialių kategorijų asmenims (valstybinės-I ir II laipsnių, pareigūnų ir karių, nukentėjusių asmenų, mokslininkų, teisėjų pensijos,signatarų rentos ir kt.). Ligos ir motinystės draudimo paskirtis, išmokų rūšys: struktūra, tikslai, uždaviniai. Nelaimingų atsitikimai darbe ir profesinių ligų paskirtis: struktūra, uždaviniai, tikslai. Lietuvos sveikatos draudimo sistema: struktūra, tikslai, uždaviniai. Socialinės paramos struktūra, tikslai, uždaviniai. Darbo ir užimtumo politika: struktūra, tikslai, uždaviniai. Užimtumo politiką įgyvendinančios institucijos. Socialinių paslaugų samprata. Socialinių paslaugų klasifikavimas, socialinės garantijos. Socialinės įmonės. Migruojančių asmenų socialinės saugos teisiniai pagrindai. Tarptautiniai dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai socialinės apsaugos srityje. Europos Sąjungos (ES) socialinės apsaugos dokumentai, koordinuojantys socialinės apsaugos sistemas Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės šalyse narėse. Atviro koordinavimo metodas ES (Europos Sąjunga). Trišalis principas socialinės apsaugos institucijų valdyme.

Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |