Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 

Stambių vientisų formų instrumentiniai žanrai
UVERTIŪRA. FANTAZIJA. SIMFONINĖ POEMA. SIMFONINIS PAVEIKSLAS. BALADĖ. RAPSODIJA. KAPRIČIO. Ištrauka iš darbo. XIX a. vis daugiau kuriama stambių vientisų kūrinių: simfoninių poemų, fantazijų, uvertiūrų, rapsodijų, baladžių, kapričio, koncertų, sonatų, skerco ir t.t. Šitai susiję su programiškos muzikos įsigalėjimu, siekimu literatūrinį siužetą perteikti muzikos priemonėmis. Tam dažnai panaudojama sonatos forma, kaip viena iš lanksčiausių, o taip pa sintetinės iš laisvosios formos. Vientisa kūrinio forma kartais taip išplėtojama, kad joje telpa tarsi kelios ciklo dalys. Tokiais atvejais atskiri epizodai atlieka lėtosios dalies, skerco, finalo vaidmenį. Būdinga kai kurių XIX - XX a. kūrinių žymė – monotematizmas: visas kūrinys grindžiamas viena tema, kurią įvairiai perdirbant, sukuriami nauji vaizdai.
Muzikos Referatas (4 pus.)


Viduramžių muzika
VIDURAMŽIAI. GRIGALIŠKASIS GIEDOJIMAS. Liturginės valandos. Mišios. Grigališkasis giedojimas. Giesmių tipai ir stiliai. Viduramžių muzikos dermės. Notacija. VIDURAMŽIŲ PASAULIETINĖ DAINA. Instrumentai ir instrumentinė muzika. Itrauka iš darbo. Nuo IV a. Vakarų bažnytinę muziką galima laikyti savarankiška krikščioniškosios muzikos atšaka. Po imperijos žlugimo Rytų Romos valstybė, virtusi Bizantijos imperija, gyvavo dar apie tūkstantį metų, kol ją 1453 m. galutinai sutriuškino turkai. Valstybės remiama bažnytinė tradicija Rytuose išliko labai vientisa. Vakarų Europa atrodė kur kas margesnė ir formaliai vieningos bažnyčios liturgija kai kuriose srityse smarkiai skyrėsi. Kelis šimtmečius Vakaruose buvo naudojama daugybė skirtingų liturgijos tipų su skirtingais tekstais ir giesmėmis. Netrūko jų net Italijoje - ten daugelis didesnių miestų turėjo savo liturgiją, taigi nesunku įsivaizduoti, kiek jų buvo visoje Vakarų Europoje.
Muzikos Konspektas (8 pus.)


Žoržas Sera
Ištrauka iš darbo. Žoržas Sera (George Seurat, gyv. 1859 – 1891). Jo tėvas, Antuanas Chrizostomas Sera buvo keistas žmogus. Jo sistemingas buities organizavimas, giliau žvelgiant, tik išduoda neaiškų gyvenimo ir jo betvarkiško viešėjimo baiminimąsi. Antuanas Chrizostomas vedė Žoržo Sera motiną Ernestiną Fevr. Ji buvo 13 metų už jį vyresnė ir buvo juvelyro duktė. Ernestina Fevr buvo užsisklendusi savyje, ją kankino liūdnos mintys. Pirmieji jų sutuoktiniai vaikai buvo Emilis Ogiustenas Sera ir Marie Berta Sera. Žoržas gimė trečias. Kai Žoržas buvo septynerių, gimė ketivrtasis vaikas, bet jį pakirto liga. Brolio netektis sukrėtė jaunąjį talentą, kuris pirmą kartą susitiko su mirtimi. Ši mirtis aptemdė spontanišką jaunos būtybės tikėjimą gyvenimu. Sera šeimyna gyveno nevaizdingame Mažantos bulvare. Tėvą sūnus matydavo retai, jis jam buvo lyg šešėlis jo gyvenime. Bet ar jis buvo jam svetimas? Šeimynos ir namų aplinkos poveikis įtakojo jaunojo talento vystymuisi. Prasidėjus karui šeima pabėga į Fonteblo.
Muzikos Referatas (6 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 |