Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 

Fizinės medicinos ir reabilitacijos 3 koliokviumas
Ultragarso terapija, prasiskverbimas į audinius, darbo rėžimo rūšys, indikacijos, kontraindikacijos, terapijos daviklių atlikimo rūšys, terapijos metodikų rūšys. Aerozolių terapija, jos rūšys, inhaliatoriai, fiziologinis terapinis poveikis. Fototerapija, jos metodai, metodų indikacijos ir kontraindikacijos. Gydymas temperaturiniais veiksniais, jų klasifikacija. Termoterapija, jos metodikos, indikacijos ir kontraindikacijos. Krioterapija, jos indikacijos ir kontraindikacijos, nepageidaujamas poveikis, atlikimo metodikos. Hidroterapija ir balneoterapija, jos indikacijos ir kontraindikacijos, metodai.
Medicinos Konspektas (6 pus.)


Fiziologijos konspektai
Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazes ir ju rysys su veikimo potencialu. Nerviniu skaidulu klasifikacija ir ju savybes. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininemis ir nemielininemis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga - greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. Cns neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir divergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir h refleksų tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenu zieves vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmes. Apraksijos. Sensorika. Galvos smeg zieves vaidmuo sensorikai. Pagr sensorines zonos. Pakenkimo pasekmes. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio - mažandi dėsnis. Braun - sekaro sindromas. Gumburo ir tinkl darinio vaidmuo sensorinėms funkc. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potenc. Regėjimo sensorinės sist periferinė dalis - akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reišk. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nust. Refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nust. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sist. Perifer. Dalies - ausies - atskirų dalių funkcijų. Receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūra ir funkcinės ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Vegetacinės nervų sistemos mediatoriai. Cholinerginės ir adrenerginės skaid. M-, n- cholinorecept.; ,  adrenorecept. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema bei jų mediatorių poveikis į vegetacinių organus. Vegetac. Reflex. Nugaros smegenys, pailgieji ir vidurinieji smegenys bei tinklinio darinio ir smegenelių reiksmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) reikšmė vegetacinei funkcinei reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetac. Funkc. Reguliacijai. Limbinė sist. Pirminė ir antrinė signalų sistema. Sąmonė. Kalba. Pusrutulių funkc. Lateralizacija. Smegenų žievės funkcijų organizacija. Elektroencefalografija. Sukelto potenc. Metodas. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasif. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Pagrindinė medžiagų apykaita, jos nust. Specif dinam maisto medž veikimas. Darbas ir energ apykaita. Fizinio aktyvumo koef. (fak). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagr. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Fizinė termoreguliaciaj. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliaciaj. Šilumos gamybos procesai. Nervinis ir humoralinis termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ir kraujo apytakakos reikšmė. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo kiekis. Kraujo sudėtinės dalys. Hematokritas. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (eng. Jo nustatymas ir reikšmė. Kraujo ph ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Kraujo plazmos sudėtis. Balt, jų funkc. Ktitos sudėtinės kraujo plazmos dalys. Kraujo formos elementai. Jų funkcijos. Hemoglob funkcijos. Hemoglobino patologiniai junginiai. Pirminė ir antrrinė hemostazė. Kraujo krešėjimas ir jame dalyvaujantys faktoriai. Kraujo krešėjimo greičio nustatymas. Kraujo grupė, kraujo tipai. Rezus fakt. Hla sist. Kraujo perpylimas. Kraujo grupių nustatymas. Širdies elektrin. Aktyvumas. Pagr. Širdies ritm. Vedl. Automatiz. Joninis mechanizmas. Širdies automatizm. Gradient. Ir jo reikšmė. Elektrin. Jaudinim. Plitimas širdyje. Elektrokardiografija ir vektorkardiografija. Elektromechan ryšys miokarde. Miokard. Susitr. Ir atsipalaidav mechan. Miokardo refrakter laikotarp ir jo reikšmė. Spaudimo ir tūrio kitimas širdies ciklo metu. Fonokardiografija. Prieširdžių susitraukimo reikšmė. Širdies darbas ir energijos poreikis. Intrakardialinė širdies veiklos reguliacisj. Heterometriniai ir homeometriniai reguliacijos mechanizmai. Vegetacinės nervų sistemos poveikiai į širdį ir jų mechanizmai. Humoralinė širdies veiklos reguliacija (hšr). Funkcinė kraujagyslių sistemos organizacija. Mikrocirkuliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Veiksniai, įtakojantys filtraciją ir reabsorbciją kapiliaruose. Limfinė apytaka. Vietinė kraujotakos reguliacija, miogeniniai ir metaboliniai autoreguliac mechanizmai. Kraujagyslių endotel. Funkcinė reikšmė. Nervinė kraujo apytakakos reguliacija. Humoral. Kraujo apytakos reguliacija. Region. Kraujotakos (vainikinės, smegenų, inkstų, plauč) ypatumai. Kvėpavimo fazės. Išornis kvėpavimo mechanizmas. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometr, spirograf. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų pernešimas krauju. Oksihemoglobino disociacija. Anglies dioksido junginiai kraujy. Dujų apykaita audiniuose. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika, kvėpavimo centrai ir jų veikla. Humoralinė kvepavimo reguliacija. Kvepavimo pakitusiom salygomis. Ypatingi kvėpavimo judesiai. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Seilių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Seilių išsiskyrim ir jo reguliacija. Virškimas skrandyje, sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Nervinė ir humoralinė skarandžio sulčių išsiskyr. Reguliac. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos sulčių sudėtis ir fiziologė reikšmė bei išsiskyrimo reguliacija. Kepenų f-jos. Jų reikšmė virškinime. Tulžies fiziologinė reikšmė. Jos išsiskyrimo reguliac. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Jų motorikos ir sekrec. Reguliav. Storųjų žarnų vaidmuo viršk. Defekacija. Įvairių maisto medžiagų rezorbcija. Rezorbcijos mechanizmas. Pasieninis virškinimas. Ne inkstų kilmės ekskrecija. Šioje ekskrecijoje dalyvaujantys organai. Inkstų f-jos. Inkstų struktūriniai ir funkciniai vienetai. Pirminio šlapimo susidarymas. Glomerulinė filtrac. Veiksn įtakojantys glomerulinės filtracijos greitį (gfr). Klirensas. Gfr nustatatymas. Antrinio (galutinio) šlapimo susidarymas. Nefrono kanalo f-jos. Reabsorbcija ir sekrecija, jų mechanizmai. Vandens apykaita. Vandens pasisavinimas ir pašalinimas. Organizmo skysčo tūrio ir osm slėgio reguliavimas. Na ir k ekskrecijos reguliavimas. Šlapimo konc. Mechan. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme palaikymui. Šlapinimosi mechanizmai. Endokrin liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacios mechanizmai. Pagumbur ir pasmegen liaukos ryšys. Hipofizės horm. Antinksčių žievės ir šerd. Dalies horm., jų vaidmuo organizmo adaptacijoje. Skydliaukės hormonų vaidmuo. Kasos endokrininė f-ja, jos hormonų reikšmė angliavandenių apykaitoje. Prieskyd. Liaukų, čiobrialiauk. Ir kankorėž. Liaukų hormonų, jų reikšmė. Lytinės liaukos. Vyrų ir moterų lyiniai hormonai, jų reikšmė. Neuroendokrinis moters lytinio ciklo reguliacija. Lytynio vystymosi fiziologija. Difuz. Endokrin. Sist. Audinių hormonai.
Medicinos Konspektas (53 pus.)


Fiziologinė ir reparacinė ląstelių regeneracija
Įvadas. Regeneracija. Fiziologinė regeneracija. Reparacinė regeneracija. Kai kurių audinių reparacinės regeneracijos ypatumai. Regeneracijos stimuliavimas ir eiga. Išvados. Suaugęs žmogus vystosi toliau - ląstelės dalijasi ir specilizuojasi. Šie procesai gali būti fiziologiniai arba atstatomieji t.y. reparaciniai, kai yra pažeistas organizmo vientisumas. Tokiems reiškiniams priklauso regeneracija. Tai yra neatsiejamas nuo žmogaus reiškinys, kuris turi labai didelę įtaką mūsų organizmui, todėl šio darbo tikslas yra supažindinti su fiziologine ir reparacine ląstelių regeneracija.
Medicinos Referatas (13 pus.)


Fizioterapija
Fizikinių faktorių taikymo bei poveikio medicinoje bendrieji principai. Klimatoterapija, klimatinių faktorių poveikis. Nuolatinės srovės taikymo gydyme veikimo mechanizmas bei principai. Teigiamos ir neigiamos savybės. Diadinaminės srovės, jų charakteristika, rūšys, terapinis efektas. Interferencinės srovės susidarymo principai, terapinis efektas. TENS procedūrų nuskausminančio poveikio mechanizmas, pagrindiniai parametrai. Funkcinės elektrostimuliacijos taikymos principai.
Medicinos Špera/ paruoštukė (2 pus.)


Fotodinaminės terapijos poveikis uždegiminiam procesui
ĮVADAS. Darbo tikslas ir uždaviniai. LITERATŪROS APŽVALGA. Reumatoidinis artritas. Eksperimentiniai artrito modeliai. Adjuvantu indukuotas artritas. Kolagenu indukuotas artritas. Proteoglikanu indukuotas artritas. Streptokoko ląstelės sienelės sukeltas artritas. Antigenu indukuotas artritas. Fotodinaminė terapija ir jos taikymas reumatoidinio artrito gydymui. Uždegimas ir jo rodikliai. TYRIMO METODAI IR APIMTIS. Tyrimo medžiaga. Antigenu indukuoto artrito (AIA) sukėlimas. Tyrimų metodai. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS. IŠVADOS. LITERATŪROS SĄRAŠAS. Reumatoidiniu artritu (RA) – sunkia uždegimine liga – serga apie 1-3% pasaulio gyventojų (Trauner, Hasan, 1996). Vilniaus mieste žmonių su negalia dalis dėl RA sukeltų pažaidų sudaro net 55%. Remiantis statistiniais tyrimais buvo parodyta, kad po dešimties metų nuo ligos pradžios 50% sergančių reumatoidiniu artritu neišvengiamai tampa neįgaliaisiais, ir daugiau nei 50% ligonių yra priklausomi nuo savo artimųjų.
Medicinos Diplominis darbas (22 pus.)


Galimo nepalankaus geriamo vandens poveikio sveikatai valdymas. Mikrobiologiniai, cheminiai ir toksiniai rodikliai
Turinys. Žodynėlis. Įvadas. Galimo nepalankaus geriamo vandens poveikio sveikata valdymas. Geriamojo vandens kokybės gerinimas. Vandens kondicionavimas. Vandens dezinfekcijos būdai. Pagrindiniai geriamojo vandens kokybės kriterijai. Mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai. Cheminiai - toksiniai vandens kokybės rodikliai. Radiologiniai vandens kokybės rodikliai. Indikatoriai rodikliai. TDD ir PDD. TDD - tai toleruojama dienos dozė. PDD - priimtina dienos dozė. Kancerogenų reglamentavimas. Išvados. Naudota literatūra.
Medicinos Referatas (16 pus.)


Geriontologija
Seno žmogaus atvejo analizė. Pagyvenusių ir senų žmonių tyrimas. Ligos pradžia. Persirgtos ligos, patirtos traumos. Įgyta profesija, darbas, kenksmingos sąlygos darbo. Alergija vaistams, maistui. Socialinis vertinimas. Fizinis tyrimas. Funkcinis vertinimas. Socialinė būklė. Vertinimas pagl pasaulio sveikatos organizacijos skalė ir karnofskio indeksą. Savimonė. Sveikatos nepriežiūra. Bendravimas. Griuvimai. Senų žmonių mityba. Aktyvumas.
Medicinos Namų darbas (10 pus.)


Gydimas liaudies medicina
Atskirą liaudies kultūros sritį sudaro medicina. Liaudies gydymas (terapija, slaugymas, gydymas) buvo žinomas žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai ar giminės, tik kai savi nepadėdavo, buvo kreipiamasi į garsius apylinkės žynius ar žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys. Jos žinojo daugybę gydomųjų žolių, šaknų, taip pat burtų, magiškų priemonių. Tuo tarpu chirurginius veiksmus, pavyzdžiui, kraujo nuleidimą atlikdavo vyrai. Nuo įvairiausių ligų užkalbėdavo dažniausiai moterys, rečiau _ vyrai. Į garsius užkalbėtojus kreipdavosi ne tik apylinkės, bet ir tolimesni gyventojai. Vieni jų gydė, norėdami padėti, kiti iš to uždarbiavo. Vieni gydė tik kokią nors vieną ligą, kiti _ įvairias. Dažniausiai kiekviena liga turėjo savo gydytoją.
Medicinos Referatas (9 pus.)


Gonorėja
Įvadas. Gonorėjos sukėlėjas. Gonorėja. Gonorėjos klasifikacija. Vyrų gonorėja. Moterų gonorėja. Mergaičių gonorėja. Mergaičių gonorėjos profilaktika. Sergančių gonorėja gydymo principai. Išvados. Literatūros sąrašas.
Medicinos Referatas (7 pus.)


Gonorėja
Įvadas. Gonorėja. Ligos plytimo požymiai ir jų klasifikacija. Vyrų gonorėja. Vyrų, sergančių gonorėja, tyrimo schema. Moterų gonorėja. Moterų sergančių gonorėja, tyrimo schema. Vaikų gonorėja. Bendrosios gonorėjos komplikacijos. Gonorėjos gydymo principai. Išvados. Literatūra. Gonorėja (lot. gonorrhoea). – visame pasaulyje labiausiai paplitusi venerinė liga. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos pranešimų ( 1977 m. ) duomenimis, daugelyje kraštų sergamumas venerinėmis ligomis, ypač gonorėja, didėja. Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje kasmet gonorėja serga 150 milijonų žmonių. Manoma, jog gonorėja dėl dažnos besimptomės eigos, atsparumo antibiotikams, recidyvų ir sudėtingų komplikacijų yra rimta medicinos problema.
Medicinos Referatas (18 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 |