Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |  7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 | 

Istorinė gramatika
Daiktavardis. Daiktavardžių kamienai. Skaičiaus kategorija. Linksnio kategorija. Kamienai. Įvardžiuotiniai būdvardžiai. Skaitvardis. Veiksmažodis. Atematiniai veiksmažodžiai. Tariamoji nuosaka. Liepiamoji nuosaka. Sangrąžiniai veiksmažodžiai. Dalyvis. Veikiamieji dalyviai. Būdinys. Siekinys. Dauginiai skaitvardžiai. Kuopiniai skaitvardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai. Tematiniai veiksmažodžiai. Esamasis laikas. Intarpiniai veiksmažodžiai. Prieveiksmis. Daiktavardiniai prieveiksmiai. Neveikiamieji dalyviai. Įvardis. Negimininiai įvardžiai. Būtasis kartinis laikas. Būtasis dažninis laikas. Būsimasis laikas (futūras). Veiksmažodiniai prieveiksmiai. Prielinksnis. Geidžiamoji nuosaka. Reikiamybės dalyviai. Padalyvis. Pusdalyvis. Bendratis. Daiktavardis. Giminėmis nekaitomas. Tik skaičiais ir linksniais. Esama nuomonės kad tokie daikt kaip mokytojas, mokytoja, mokinys, mokinė kaitomi giminėmis.
Lietuvių kalbos Špera/ paruoštukė (6 pus.)


J. Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – XIX a. Lietuvių rašytojas – realistas. Jis buvo realizmo pradininkas Lietuvoje, tačiau jo kūryboje atsispindi ir modernizmo idėjos. Rašytojas savo kūriniuose bandė skverbtis į žmogaus vidinio pasaulio gilumas, jausmai jam netgi buvo svarbesni už patį įvykį. Pats Biliūnas gyvenimą baigė labai anksti, bet per trumpą laiką sukūrė ne vieną kūrinį tapusį lietuvių literatūros klasika. Apysaka „Liūdna pasaka“ – svarbiausias rašytojo kūrinys. Jame susipina istoriniai įvykiai, to meto žmonių gyvenimas ir jausmai.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


J. Biliūno apsakymo "Ubagas" ištraukos interpretacija
Ištrauka iš darbo. Jonas Biliūnas – XX a. pradžios rašytojas, jauniausias lietuvių literatūros klasikas, lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Kūrė daugiausia apsakymus, tačiau yra ir kitokio žanro kūrinių, pavyzdžiui, jaunystėje rašyti eilėraščiai, apysaka „Liūdna pasaka“. Savo įsimintiniausius kūrinius – apysaką „Liūdna pasaka“, apsakymus „Brisiaus galas“, „Ubagas“, J. Biliūnas parašė jau savo gyvenimo pabaigoje. Šie kūriniai pasižymi ypatingu taiklumu, aštrumu – rašytojas rašė taupiais žodžiais, tačiau pasakė labai daug. Šiuose kūriniuose J. Biliūnas nagrinėja aktualias ir skaudžias temas – nelaimingas, nuskriaustas žmogus, likimo smūgiai, sąžinės graužatis, užuojauta vargstančiam.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


J.V.Gėtės ,,Fausto" analizė
"Fausto" sukūrimo istorija. "Faustas". Faustas. Sutarties su velniu motyvas. "Fausto" žanras. Pagrindinės kūrinio problemos. Pagrindinė kūrinio tema. Fausto nusivylimai ir ieškojimai. Tarp žmonių per velykas. Faustas ir Mefistofelis. Faustas ir Margarita. Apibendrinimas. Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės ateiti toks žavus akimirksnis.
Lietuvių kalbos Analizė (9 pus.)


Janina Degutytė
Įvadas. J.Degutytės biografija. J.Degutytės poezija. I6trauka i6 darbo. J. Degutytė vaikams rašė ir poeziją, ir pasakas. Svarbiausias rašytojos uždavinys kuriant vaikams, buvo tai, kad vaikučius reikia išmokyti Meilės, vaikas, nepamilęs pienės ir žiogo, neįstengs pamilti žmogaus, gyvenimo ir darbo. Ji siekė, kad tas mažas žmogutis nors iš tolo pažvelgtų tiesai į akis. Kad to pasiektų, Janina Degutytė vaiką į sudėtingų žmogaus santykių ir išgyvenimų pasaulį stengėsi įvesti taip pat per gamtą.
Lietuvių kalbos Referatas (4 pus.)


Jaunimo gyvenimo tragedija J.Grušo “Meilė, džiazas ir velnias”
Ištrauka iš darbo. J.Grušo drama “Meilė, džiazas ir velnias” yra tragikomedija. Čia skausmas ir džiaugsmas persipynę tarpusavyje. Rašytojas gyvenimą vaizduoja sustingusį, nesivystantį, be žmogiškųjų vertybių, gėrio ir blogio sumaišytą. Pavadinimas, anot kritikų, yra tik simbolinis, tačiau, mano nuomone, jis puikiai atspindi pagrindines kūrinio mintis. Meilė simbolizuoja gėrį, kurio taip trūksta jauniesiems veikėjams, velnias – blogis, nuo kurio taip sunku pasprukti, o džiazas – tai šių jaunuolių gyvenimo būdas, jų protestas prieš suaugusiuosius. Autorius filosofuoja apie amžinus dalykus – apie gėrį, apie išsigimimo ir nužmogėjimo priežastis. J.Grušas tuometinį jaunimą, jo problemas parodė ne per vieną, o per kelis paveikslus. Pažvelgus į kiekvieno iš jų vidinį pasaulį pastebime, kad šie atsiskleidžia vis kitomis spalvomis.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


Jaunimo gyvenimo tragedija J.Grušo dramoje "Meilė, džiazas ir velnias"
Ištrauka iš darbo. J. Grušas – vienas didžiausių moralistų mūsų literatūroje. Jo kūryba išsiskiria tuo, kad yra išaugusi iš moralinių ir filosofinių gelmių, iš autoriaus pastangų pažvelgti į žmogų už kasdienybės ribų, išaiškinti jo prigimtį ir sielos vingius, pastatyti jį į kraštutines dvasinių išbandymų situacijas. Juozo Grušo devizas, kurį jis ne kartą teoriškai skelbęs, – veržtis į būties gilumą ir platumą, ieškoti žmogaus tiesos ir prigimties galimumų, atskleisti vaizduojamuose personažuose amžinas žmogaus galias. “Meilė, džiazas ir velnias” savo drastišku konfliktiškumu, tragiška minties ir jausmų įtampa iš pradžių daugelį šokiravo. Tačiau tai buvo jo kūrybos laimėjimas, iškovota moralinė teisė ir pareiga kalbėti apie gyvenimą atvirai ir tiesiai, įprasminant kovą dėl didelių ir patvarių humanistinių vertybių.
Lietuvių kalbos Rašinys (3 pus.)


Jaunimo žargonybės
Įvadas. Dėstymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Žargonas (pranc. jargon), specifinė, iškraipyta kalba, kuri nuo literatūrinės kalbos ar vietinės tarmės skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos; plačiąja prasme – netaisyklinga, vulgari, užteršta svetimybėmis kalba.Žargonas yra bendrinės kalbos dalį sudaranti savarankiška sistema, kuri turi savo vidinius dėsningumus, vystymosi procesą ir istoriją. Esantis bendrinės kalbos pakraštyje, žargonas atspindi ir įvykdo procesus, kurie neįvyksta bendrinėje kalboje dėl normalizacijos ir standartizacijos reikalavimų. Taigi jį galima pavadinti savotišku „buferiu“, kuris prisiima kitų sistemų įtakas, aktyviai reaguodamas į visus aplinkos pasikeitimus.
Lietuvių kalbos Referatas (11 pus.)


Jauno žmogaus pasaulis (3)
Ištrauka iš darbo. Paauglystė- tai vienas sudėtingiausių periodų žmogaus gyvenime. Būtent tada reikia apsispręsti, kuria kryptimi pasuksi savo gyvenimą. Didelė įtampa skirtingai veikia, jaunus žmones: vieni ima maištauti prieš visą pasaulį. Tai pasireiškia bėgimu iš namų, ekstravagantiška išvaizda, jėgos vartojimu prieš silpnesnius. Kiti priešingai- pasineria į savo vidinį pasaulį, užsisklendžia nuo šeimos, nepriima jokios pagalbos ar supratimo. Šiuolaikinio jaunimo pramogos gerokai skiriasi nuo mūsų senelių ar netgi tėvų kartos laisvalaikio praleidimo būdų. Yra daugiau laisvės ir būdų kaip ją išnaudoti. Jaunimas yra daugiau organizuotas, turi daug naujų ir originalių minčių. Rokiškio Savivaldybėje kasmet rengiami jaunimo projektų konkursai, kuriuose dalyvauja jauni žmonės norintys praturtinti Rokiškio vaikų ir jaunimo laisvalaikį. Ypač padaugėjo įvairių jaunimo savarankiškumą ugdančių klubų.
Lietuvių kalbos Rašinys (5 pus.)


Jauno žmogaus pasaulis (4)
Jaunų žmonių depresija ir savižudybė. Jauno žmogaus laisvės siekis. Nesiseka meilėje. Perdėtas tėvų "rūpestigumas". Vyresnieji, nepažeiskite privačios erdvės. Laiminga, mylinti ir mylima mergina. Intymusis jauno žmogaus pasaulis. Kai tėveliai buvo mūsų amžiaus. Draugai ir priešai. Mitybos problemos. Jaunuolių tykantys pavojai.
Lietuvių kalbos Rašinys (11 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |  7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 |