Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 | 

Balys Sruoga. Biografija ir kūryba
Balys Sruoga (1896 m. vasario 2 d. Baibokų k., netoli Vabalninko, Biržų apskr. – 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje) – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1912 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius „Aušrinėje“, „Rygos Naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“. 1914 m. įstojo į Peterburgo Miškų institutą. 1915 m. perėjo į Peterburgo universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. 1916 m. įstojęs į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, pasidarė nuolatinis svečias J.Baltrušaičio literatūriniame salone, kur rinkdavosi garsiausios simbolistinio meno žvaigždės. Dar neseniai pajuokęs „modernizmą, simbolizmą, jėrundizmą", dabar pradedantis poetas ir kritikas apsisprendė žengti modernaus meno keliu.
Lietuvių kalbos Referatas (4 pus.)


Balys Sruoga. Dievų miškas
Ištrauka iš darbo. Siaubas. Skausmas. Kraujas. Žiaurumas. Tai tremtinio kasdienybė. Tai kasdienis balansavimas tarp būties ir nebūties, gyvenimo ir mirties. Beginklis tremtinys visoje toje žiaurumo tamsybėje galėjo rasti tik vieną šviesos spindulį – kūrybą. Tik ji viena gelbėjo iš dvasios įkalinimo ir visiško sužlugimo. Ji vienintelė leido sielai vėl pakilti iš pelenų ir sužydėti. XX amžius Lietuvai ir jos žmonėms buvo tikras išbandymas. Karas, trėmimai, masinės žudynės išbudino tautos kūrybos instinktą ir padarė XX amžių bene svarbiausiu lietuvių kūrybos laikotarpiu.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Baltų mitologija
BALTŲ MITOLOGIJA. SENIAUSIOS ŽINIOS APIE BALTŲ TIKĖJIMĄ. BALTŲ PASAULIO SAMPRATA. PASAULIO MEDIS. BALTŲ SIMBOLIAI MENE. BALTŲ DIEVAI. SEONSIOS EUROPOS DEIVĖS IR DIEVAI. GYVYBĖS IR MIRTIES DEIVĖS. LAIMA. LAIMA-DALIA (LAIMĖ). GYVATĖ. ŽALTYS. AUSTĖJA. BAUBILAS (BUBILAS, BABILAS, BIČBIRBINIS). GABIJA (UGNIJA, RAMUTĖ, GABJAUJA). GILTINĖ. LAUMĖ. RAGANA. AITVARAS. MEDEINA (ŽVĖRŪNA, ŽVORŪNĖ). CHTONINĖS (ŽEMĖS) DIEVYBĖS. ŽEMYNA, ŽEMININKAS. PUŠKAITIS. KAUKAI (BARSTUKAI, BARZDUKAI, BEZDUKAI). VAIŽGANTAS. IŠVADOS. INDOEUROPIETIŠKOS KILMĖS DIEVAI IR DEIVĖS. DIEVAS. DIEVO SŪNELIAI. SAULĖS DUKRA. AUŠRINĖ. MĖNULIS. DANGAUS KALVIS. PERKŪNAS. VELINAS (VELAS, VELNIAS). IŠVADOS. KITI BALTŲ DIEVAI.
Lietuvių kalbos Referatas (27 pus.)


Baltų tikėjimas
Pagonybė. PAGONIŲ TIKĖJIMAS. UGNIES KŪRENIMO APEIGOS. UGNIES ŠVENTĖS. Ugnies sudievinimas. Ugnies garbinimo vieta – alkai. Gamtos kulto formavimasis. Totemizmo atspindžiai baltų pasaulėžiūroje. Alkai. Dvasinė kultūra, tikėjimas ir pasaulėžiūra. Pagonių tikėjimas. Baltijos kraštų gyventojai ir krikščionybė. Visoks pagonių tikėjimas turi animizmo bruožų. Jau akmens amžiuje buvo tikima, kad kiekvienas daiktas turi sielą, kurioje esą sukoncentruota visa to daikto ar reiškinio esmė. Tikėjimas siela taip pat nulėmė gamtos objektų ir mirusiųjų kultą. Tam tikra prasme galima teigti, jog šių dienų laidojimo papročiuose, ypač mirusiųjų pagerbimo dienos papročiuose, išliko senovėje susiformavusio mirusiųjų kulto bruožų.
Lietuvių kalbos Konspektas (12 pus.)


Bernardas Brazdžionis. Biografija ir kūryba
Ištrauka iš darbo. Bernardas Brazdžionis – poetas neoromantikas, Nepriklausomos Lietuvos metais Kūręs ir leidęs eilėraščius tėvynėje. Apie B. Brazdžioni to meto kritika atsiliepė gana prieštaringai: ir peikė kritikavo, ir gynė, dievino. Galbūt tokios prieštaringos nuomonės rodo tikrą talentą, kokiu, be abejo, yra apdovanotas B. Brazdžionis. Jo kūryba – tai versmė, iš kurios dvasinio pieno semtis gali bet kas ir bet kokiu laiku, nes poeto eilėraščiuose įkūnyti amžinieji gyvenimo ir žmogiškumo dėsniai niekada nesensta. B. Brazdžionis savo poezija skelbia tėvynės meilę, žmogaus ir Dievo vienybę, kalba apie mažo žmogaus didelę sielą.
Lietuvių kalbos Referatas (4 pus.)


Bitės Vilimaitės novelės "Užpustytas traukinys" interpretacija
Bitė Vilimaitė - XX a. antros pusės ryškiausia lakoniškos novelės atstovė lietuvių literatūroje. Autorės kūriniuose daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų, slepiančių kažkokią prasmę ar pamokslą. Tekste dominuoja moters ir jos likimo tema. Novelėje priešinamas senųjų žonių ir naujosios kartos požiūris į gyveimą, atveriami jų gyvenimų principų skirtumai. Tekstą galima suskirstyti į tris segmentus, kuriuos į visumą sieja nostalgijos prisodrinta, slogi nuotaika.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Būdvardžių ir daiktavardžių kirčiavimas
Kirčiavimo taisyklės ir pavyzdžiai.
Lietuvių kalbos Špera/ paruoštukė (2 pus.)


Būras Selmas K. Donelaičio poemoje ,,Metai“
Kristijono Donelaičio epinė poema ,,Metai“ yra svarbi ne tik lietuvių, bet ir Europos literatūrai, nes šioje poemoje iškeltas naujas požiūris į valstietį. Keturių dalių poema vaizduoja to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. K. Donelaitis puikiai atskleidžia to meto Rytų Prūsijos gyventojų džiaugsmus ir nusivylimus, darbus, išgyvenimus visais metų laikais. Poemoje daug veikėjų. Jie suskirstyti į dvi grupes- nedorėlius ir ,,vižlybuosius“. Vienas iš būrų yra Selmas. Jis ,,vižlybasis“: religingas, iš Vyžlaukio kaimo labiausiai apsišvietęs, lietuviškumo gynėjas.
Lietuvių kalbos Rašinys (1 pus.)


Dainos analizė: "Tai raibumai genelio"
Daina "Tai raibumai genelio" - lietuvių liaudies vaikų daina. Ši daina būdinga pavasario periodui, joje atsispindi bundanti gamta, paukščių poravimosi metas. Pagrindiniai dainos veikėjai - genys ir gegulė - paukščiai, dažnai sutinkami Lietuvos miškuose. Jau mūsų protėviai yra pastebėję charakteringus šių paukščių bruožus. Ir genys, ir gegulė - dažni liaudies dainų ir pasakų personažai...
Lietuvių kalbos Analizė (5 pus.)


Dainuojamoji tautosaka
Pratarmė. Etnografinės sritys ir joms būdingi bruožai. Darbo dainos. Piršlybų ir vestuvių dainos. Raudos. Karo dainos. Tautosaka – tradicinis sakomas ar dainuojamas žodžio menas. Daugelis vis skubame, lekiame ir net nesusimąstome ,kad tiek daug dar nežinome... Laisvalaikiu, mieliau domimės naujovėmis ,bet ne liaudies menu.. .Retai kada sumanome surengti teminį vakarėlį, kurio tema būtų kuri nors tautosakos rūšis. Daina – viena seniausių kūrinių rūšių meno istorijoje... Ji, lydėjusi tradicinės kultūros žmogų visą amžių, buvo jo siekių ir išgyvenimų įsikūnijimas.
Lietuvių kalbos Referatas (18 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 |