Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 |  31 | 32 | 

Vytautas Mačernis – klausiantis poetas (pagal sonetus)
Klausimai ,,Metų” sonetuose. Bet kas gi aš esu? Kodėl aš pats esu? Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai? Ištrauka iš darbo. Vytautas Mačernis (1921- 1944) visą trumpą savo gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos. Jam pačiam teko tą skausmą išgyventi. Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau fašistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai antram pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Ypač šia nuotaika persmelktas ,,Vizijų” ciklas, kur pasaulis įvardintas pikto vakaro, klajoklio vėjo, erdvėje pasiklydusio klajūno paukščio įvaizdžiais. Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta, kurios įdomiausias atstovas Vakarų Europoje Albertas Kamiu ir jo kūrinys ,,Svetimas”. Egzistencialistai teigia, kad žmogui jį supantis pasaulis priešiškas ir nepažinus, kad kad jame nieko nėra pastovaus, o asmenybė pasmerkta kovai, kančioms ir galiausiai pražūčiai.
Lietuvių kalbos Rašinys (5 pus.)


Vytautas Mačernis. "Šeštosios vizijos" II dalies analizė
Vytautas Mačernis - jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas,– žemininkas, į žemę žvelgęs iš kūrėjo distancijos, kūręs sonetus, trioletus, vizijas. Vizijos – brandžiausi poeto kūriniai, kuriuose jis ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus, nagrinėjo praeitį, mirtį, gyvenimą ir jo prasmę. Tai ypač ryškiai atsiskleidžia „Šeštoje“ vizijoje. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai. Tai mistinis, abstraktus pasaulis, į kurį lyrinis subjektas persikelia sapnuodamas, nes tik tada jo nebeveikia išorinis pasaulis, ir mintys, niekieno netrukdomos, laisvai gali nardyti po atsiminimų labirintus.
Lietuvių kalbos Analizė (1 pus.)


Vytauto Mačernio "Rudens sonetai" interpretacija
Vytautas Mačernis – filosofiškai egzistenzinėmis temomis rašęs lietuvių poetas. Jo kūryboje, kaip ir trumpame gyvenime, pastebimas vienišumas, o kartu ir individualus filosofiškos prigimties proto pasireiškimas. Poezijoje sutinkamos pranašiškos jo paties biografijai užuominos. II-ojo pasaulinio karo fone pradėjęs rašyti pirmąsias eiles, poetas rėmėsi labiausiai jį mylėjusio žmogaus – senolės – paveikslu.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Vytauto Mačernio „Antrosios“ vizijos analizė
Ištrauka iš darbo. V. Mačernis – žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys – „Vizijos“. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai. Menine kalba išsakytose V. Mačernio „Vizijose“ ypač svarbus regimasis pradas. Tą iškart jaučiame „Antrojoje“ vizijoje.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)


Vytauto Mačernio „VII Vizijos” interpretacija
Ištrauka iš darbo. V.Mačernis sugeba bent dvasios regėjimuose pamatyti gėrį, grožį, tiesą. Tai puikiai atsispindi ir VII – ojoje Vizijoje. Joje lyrinis subjektas prisimena nuostabią legendą apie karalių gėlę, kurios lapeliams palietus kieno nors veidą ar širdį “nemirtingumo saulė tam skaisčiai dienas nušviečia”. “Nemirtingumo saulė” – nuolat šviečianti, lyg amžinybės simbolis, sukuriama kaip vizzija, kaip regėjimas, kuris pačiam lyriniam subjektui yra paslaptis.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)


Vytauto Mačernio „Vizijos” (Septintoji) interpretacija
Ištrauka iš darbo. V.Mačernis- poetas „žemininkas”. Jo kūrybos žmogui būdinga ypatinga žemės, savo protėvių jausena. Glaudus santykis su protėviais bei gimtąja kalba itin ryškus „Septintoje” vizijoje. „Vizija” pradedama erdvės pristatymu: tai „pavasario laukų ir žemės laiminimo” šventė. Laiminimo motyvas sakralizuoja erdvę. Tikriausiai protėviai nedalyvautų šventėj, jeigu jų maitintoja- žemė- nebūtų laiminama. Protėviai sugrįžta tik sakralioje erdvėje. Jų sugrįžimą paženklina džiaugsmas, laimė, šviesa.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)


Vytauto Mačernio Ketvirtosios vizijos analizė ir interpretacija
Vytautas Mačernis – vienas talentingiausių 20a. pirmosios pusės kūrėjų. Gyvenęs tik 23-ejus metus, jis nuveikė daug svarbių darbų ir parašė reikšmingų kūrinių. Šis tragiško likimo rašytojas priskiriamas žemininkams, nors nebuvo išeivis. Besitraukiantį į Vakarus Mačernį kliudė atsitiktinė skeveldra. Nepaisant jauno amžiaus, šis kūrėjas išsiskyrė dvasine branda, savita pasaulėjauta bei vertybių samprata.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Žaltys- pasaulėjautos simbolis?
Jau nuo senų pagonybės laikų lietuviai žmonės laikosi kokių nors tradicijų, papročių, tiki kažkokių simbolių galia. Dauguma jų, galima sakyti, yra išlikę, tik pakeitę formą, o gal ir esmę, turbūt labiau pritaikyti šių dienų realijoms. Bet atsigręžkime į save ir panagrinėkime kiek per tūkstantmečius sukauptos Lietuvos istorijos ir patirties mes patys naudojamės tam, kad jaustumėmės pasaulio piliečiais su savita kultūra. Manau, kad tai atspindi savaip, lietuviškai perteikta pasaka "Eglė žalčių karalienė", kurią turime suprasti ir pajausti.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


Žemaitė. Biografija
Ištrauka iš darbo. Julija - Beniuševičiūtė - Žymantienė, pasirašinėjusi Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. neturtingų bajorų šeimoje. Jos tėvai tarnavo grafų Plioterių dvare Bukantėje, ties Plateliais (Plungės raj.). Tėvai Juliją stengėsi auklėti bajoriška ir lenkiška dvasia, tačiau ji jau nuo mažens bendravo ir su baudžiauninkų vaikais. Vaikystėje Julija matė sunkią baudžiavinę valstiečių priespaudą, girdėjo pasakojimus apie jų pasipriešinimus dvarininkams, apie žiaurius ponų susidorojimus su maištininkais. Jau nuo mažens visos simpatijos linko į išnaudojamų baudžiauninkų pusę.
Lietuvių kalbos Referatas (2 pus.)


Žemaitės apysaka “Sename dvare”
Ištrauka iš darbo. Šeimos meilė yra kantri maloninga, ji nesielgia neteisingai, netinkamai, nepasiduopda piktumuimui, su džiaugsmu pritaria tiesai ir mylintiems šeimos žmonėms. Jos tarpusavio santykiai turėtų būti pagrįsti pasitikėjimu, pagarba, rūpestingu dėmesiu meile. Nuoširdūs ir gražūs šeimos santykiai – tai tiltas į didžiąją jos laimę. Perskaitęs apysaką “Sename dvare” iš nuostatos netekau žado. Toks gražus bendravimas, vienas kito supratimas pagarba ir tyri jausmai, privertė mane susimastyti. Tos šeimos santykiai, tas tvirtas ryšys vienijantis juos, gali būti puikus idealas kitoms šeimoms.
Lietuvių kalbos Rašinys (1 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 |  31 | 32 |