Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 | 

Antano Škėmos "Balta drobulė". Interpretacija
Ištrauka iš darbo. Antanas Škėma – XXa. Lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Stambiausias jo kūrinys yra intelektualinis psichologinis romanas “Balta Drobulė”, kuriame svarbiausias yra žmogaus vidus, o išorė reikalinga tik paryškinti vidinės būsenos niuansus. Kūrinio pagrindinis veikėjas grumiasi kankindamasis su monotonijos ir realybės, mirties ir amžinybės problemomis, tačiau jis taip pat stengiasi kurti ir giliau įsijausti į gyvenimą. Šį Antano Škėmos romaną norėčiau nagrinėti prasminiais segmentais. Pirmasis – pavadinimas “Balta Drobulė”. Mano manymu, jis tiksliai apibūdina bepročio vidinę būseną, atspindi jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškina Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus… Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint, įsigilinti į Antano Škėmos romaną.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Antano Škemos "Balta drobulė" (2)
Antanas Škėma – XX a. vidurio lietuvių egzodo rašytojas, dramaturgas, išeivis, moderniosios prozos kūrėjas. Žymiausias rašytojo kūrinys psichologinis romanas „Balta drobulė“ – tai tamsi, pesimistine knyga apie šiuolaikiniame pasaulyje kenčiančio ir žūstančio žmogaus sielą ir protestas prieš tobulą žmogaus vaizdavimą. Romanas sudarytas iš penkiolikos dalių analizuojančių vidinius žmogaus išgyvenimus.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Antano Škėmos kūrybos savitumas, poetika
Ištrauka iš darbo. Antanas Škėma, daug įspūdžių patirdavo, kai motina jį mokindavo kalbų ir vakarais pasakodavo keistas interpretacijas. Didelė trauma buvo, kai karo metu motina prarado protą ir neilgai trukus pasimirė. Antanas Škėma nebuvo cinikas . Karštas ir ūmus, jis buvo pasiruošęs kovoti už tai, ką laikė tiesa. Neretai asmeniniu reikalu visai nesuinteresuotas puldavo aršion kovon, nes jam rūpimas reikalas buvo ne taip suprantamas ar iškreipiamas, ar bent taip jam atrodė. Verčiau jį vadinti Don Kichotu, ne ciniku. A. Škėmai būdingas didelis, nepavargstantis intelektualinis domėjimasis, noras pažinti naujausias idėjas, pamatyti eksperimentinius dramos veikalus, įsiklausyti į keisčiausią nūdienę muziką, įsiskaityti naujausia poeziją, pasidomėti daile. Nuoširdžiai mylėjo visa, kas jauna, drąsu, naujoviška savo dvasine struktūra, ne vien forma ar dėl laiko mados—jis buvo vienas nedaugelio tikrųjų moderniosios epochos ir moderniosios žmogaus dvasios reiškėjas.
Lietuvių kalbos Referatas (4 pus.)


Antano Vaičiulaičio romanas "Valentina"
Įžanga. Apie kūrinį. Apie pagrindinius veikėjus. Valentina. Antanas. Gražiausi posakiai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. A.Vaičiulaitis – rašytojas, turėjęs stiprią estetinę pagavą ir ją branginęs. Grožis, kylantis iš harmoningo kalbėjimo, jam buvo svarbiau už mokymą, kritikavimą ar idėjų aukštinimą. Jis siekė kurti tarsi iš „nieko“ – jokių ypatingų atsitikimų, įvykių, tik gyvenimo tekėjimas, tik vasaros žydėjimas, o klostosi žmonių likimai, kyla svarbiausi klausimai. A. Vaičiulaičiui nebeįdomu pasakoti taip, kaip pasakojo Žemaitė, - konkrečiai, su daugybe buities detalių. Jam reikia ne tik spalvų ir tonų, bet ir atspalvių, pustonių. Svarbu ir tai, kad vaizduojamas žmogus būtų gyvas, kad jo kalba būtų tikra, siekiama, kad nebūtų paniekintos krikščioniškosios vertybės, kad tekėtų gailestis, pulsuotų viltis, šviestų tikėjimas. Arba nors akimirkai visa sugrįžtų prieš amžinai užmingant.
Lietuvių kalbos Referatas (5 pus.)


Antano Vaičiulaičio romano "Valentina" Analizė
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Tai meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais. Rašytojas daug dėmesio skiria ir rašymo būdui - aiškiam, skaidriam, elegantiškam stiliui, meniškumas Vaičiulaičiui - pagrindinė sąlyga. Jo tekste estetinį pasigėrėjimą kelia taisyklingas ir švarus sakinys, prasminga metafora, muzikalus pasakojimo ritmas, išraiškingos detalės, didelis autoriaus pastabumas ir psichologinė nuovoka, graži spontaniškumo ir racionalumo dermė, pasireiškianti tie kūrinio kompozicijoje, tiek bendroje meninio pasaulio sąrangoje.
Lietuvių kalbos Analizė (2 pus.)


Ar aktualūs mums šiandien Donelaičio pamokymai?
Žymioji XVIIIa. lietuvių rašytojo Kristijono Donelaičio poema ,,Metai“ skaitytojams palieka neišdildomą įspūdį. Ji žavi ne tik vaizdingais gamtos aprašymais, detaliais žmonių, jų buities vaizdavimais. Kūrinyje autorius pateikia gausybę didaktinių pamokymų. Tačiau ar aktualūs jie šiuolaikinei visuomenei? Daugelį K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ paminėtų pamokymų galėtumėme pritaikyti ir šiandieniniame gyvenime, iš jų pasimokyti. Kūrinyje poetas kaip didžiausią moralinę vertybę, visuomenės išsilaikymo pagrindą išaukština darbą. ,,Nenaudėlių“ būrų buitį autorius vazduoja pasibaisėtinai skurdžiai. Nusigyvenę būrai teisina save, savo tingėjimą, dykaduoniavimą...
Lietuvių kalbos Rašinys (1 pus.)


Ar sunku būti jaunam
Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar sunku būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jaunuolio gyvenimas nėra lengvas. Jo kelyje iškyla daug sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų, kurių pasekmės kai kada gali būti tragiškos.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


B. Sruogos „Dievų miškas“ analizė ir interpretacija
Lietuvių literatūroje svarbią vietą užima Balio Sruogos kūryba. Memuarinį romaną „Dievų miškas“ šis didis lietuvių simbolistas XX a. kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Šiame kūrinyje autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė Štuthofo koncentracijos stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)


Balys Sruoga „Dievų miškas“
Balys Sruoga „Dievų miškas“. Ištraukų „Numirėliška dalia“, „Dūšelių aprašymas“ analizė. Ištrauka iš darbo. Balio Sruogos atsiminimų apie koncentracijos stovyklą knygoje „Dievų miškas“ iškyla lagerių sistemos vaizdas. Tai ypač matyti iš ištraukų „Numirėliška dalia“ ir „Dūšelių aprašymas“. Tiek pirmoje, tiek antroje ištraukoje atsiskleidžia žmonių suskirstymas pagal jų profesiją. Tai matoma, kada siuvėjai, staliai, dailidės, mechanikai gavo geresnes gyvenimo sąlygas ir darbą, o profesoriai, kunigai buvo žeminami, liepiami atlikti prasčiausius darbus. Taigi matome, kad lagerio sistema vertino paprastus darbininkus, o ne inteligentus, visuomenės šviesuolius, kuriuos žlugdė ir naikino.
Lietuvių kalbos Rašinys (1 pus.)


Balys Sruoga. “Numirėliška dalia” ištraukos analizė
„Dievų Miškas” – vienas originaliausių Europos memuaristikoje apie konclagerius. Kūrinio autorius Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas ir kritikas, didžiausią asmenybės išbandymą, kalinimą hitlerinėje mirties stovykloje, prisiminė ir užrašė su šypsena ir ironija. Kaip tik todėl šis originalus darbas neatitiko žanrinių modelių ir kaip tik todėl ilgą laiką (10 metų) nebuvo spausdinamas, turbūt priminė SSRS valdžiai trėmimo į Sibirą laikus. Šiame ironiškame kūrinyje parodyti du pasauliai – konclagerio realybė ir sukurtasis jo ironiškasis atvaizdas.
Lietuvių kalbos Analizė (1 pus.)


Puslapiai    1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 |