Virtualus pasaulis
Ištrauka iš darbo. Šių dienų žmogui sunku įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterio. Mano manymu, tai yra pats svarbiausias XX a. išradimas, be kurio nei vienas iš mūsų neišsiverstų. Ar jūs galėtumėte paneigti šį teiginį? Tikriausiai, kad ne. Kompiuteris namuose anksčiau buvo laikomas prestižo ženklu, dabar tai įprasta ir normalu. Daugelį senų išradimų nukonkuravęs kompiuteris, užkariavo žmoniją. Dabar kompiuteriai ir internetas yra neatskiriama dalis... Įvairios kompiuterio programos leidžia daryti viską:spausdinti tekstus, projektuoti, kurti kino filmus, atlikti įvairius meno darbus... Nors kompiuteris yra neatskiriamas nuo mūsų gyvenimo būdo, tačiau ne visi jį turi, todėl atskiros bendrovės siulo vis palankesnias kompiuteriu pirkimo kainas ir interneto ryšio planus. Yra žmonių, kurie neišgali nusipirkti kompiuterio ar įsivesti interneto. Tai tikrai nėra bėda. Yra įstaigų kuriuose sumokėjus kelis litus galima naudotis internetu.
Lietuvių kalbos Rašinys (3 pus.)
Visuomenė ir politika
Tai kas gi vis dėlto yra ta politika? Politika, tai visuma reiškinių, vykstančių organizuotoje, protingoje ir gebančioje suvokti žmonių bendrijoje. Visi šie reiškiniai yra susiję su valdžia ir valdymu. Kalbant apie politiką, pirmame plane visuomet atsiduria kova dėl valdžios, kur kovos sąvoka vartojama plačiausia prasme: tai gali būti prievartinė kova, žaidimai, diskusijos...
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)
Vytautas Mačernis – klausiantis poetas (pagal sonetus)
Klausimai ,,Metų” sonetuose. Bet kas gi aš esu? Kodėl aš pats esu? Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai? Ištrauka iš darbo. Vytautas Mačernis (1921- 1944) visą trumpą savo gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos. Jam pačiam teko tą skausmą išgyventi. Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau fašistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai antram pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Ypač šia nuotaika persmelktas ,,Vizijų” ciklas, kur pasaulis įvardintas pikto vakaro, klajoklio vėjo, erdvėje pasiklydusio klajūno paukščio įvaizdžiais. Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta, kurios įdomiausias atstovas Vakarų Europoje Albertas Kamiu ir jo kūrinys ,,Svetimas”. Egzistencialistai teigia, kad žmogui jį supantis pasaulis priešiškas ir nepažinus, kad kad jame nieko nėra pastovaus, o asmenybė pasmerkta kovai, kančioms ir galiausiai pražūčiai.
Lietuvių kalbos Rašinys (5 pus.)
Vytautas Mačernis. "Šeštosios vizijos" II dalies analizė
Vytautas Mačernis - jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas,– žemininkas, į žemę žvelgęs iš kūrėjo distancijos, kūręs sonetus, trioletus, vizijas. Vizijos – brandžiausi poeto kūriniai, kuriuose jis ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus, nagrinėjo praeitį, mirtį, gyvenimą ir jo prasmę. Tai ypač ryškiai atsiskleidžia „Šeštoje“ vizijoje. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai. Tai mistinis, abstraktus pasaulis, į kurį lyrinis subjektas persikelia sapnuodamas, nes tik tada jo nebeveikia išorinis pasaulis, ir mintys, niekieno netrukdomos, laisvai gali nardyti po atsiminimų labirintus.
Lietuvių kalbos Analizė (1 pus.)
Vytauto Mačernio "Rudens sonetai" interpretacija
Vytautas Mačernis – filosofiškai egzistenzinėmis temomis rašęs lietuvių poetas. Jo kūryboje, kaip ir trumpame gyvenime, pastebimas vienišumas, o kartu ir individualus filosofiškos prigimties proto pasireiškimas. Poezijoje sutinkamos pranašiškos jo paties biografijai užuominos. II-ojo pasaulinio karo fone pradėjęs rašyti pirmąsias eiles, poetas rėmėsi labiausiai jį mylėjusio žmogaus – senolės – paveikslu.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)
Vytauto Mačernio „Antrosios“ vizijos analizė
Ištrauka iš darbo. V. Mačernis – žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys – „Vizijos“. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai. Menine kalba išsakytose V. Mačernio „Vizijose“ ypač svarbus regimasis pradas. Tą iškart jaučiame „Antrojoje“ vizijoje.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Vytauto Mačernio „VII Vizijos” interpretacija
Ištrauka iš darbo. V.Mačernis sugeba bent dvasios regėjimuose pamatyti gėrį, grožį, tiesą. Tai puikiai atsispindi ir VII – ojoje Vizijoje. Joje lyrinis subjektas prisimena nuostabią legendą apie karalių gėlę, kurios lapeliams palietus kieno nors veidą ar širdį “nemirtingumo saulė tam skaisčiai dienas nušviečia”. “Nemirtingumo saulė” – nuolat šviečianti, lyg amžinybės simbolis, sukuriama kaip vizzija, kaip regėjimas, kuris pačiam lyriniam subjektui yra paslaptis.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Vytauto Mačernio „Vizijos” (Septintoji) interpretacija
Ištrauka iš darbo. V.Mačernis- poetas „žemininkas”. Jo kūrybos žmogui būdinga ypatinga žemės, savo protėvių jausena. Glaudus santykis su protėviais bei gimtąja kalba itin ryškus „Septintoje” vizijoje. „Vizija” pradedama erdvės pristatymu: tai „pavasario laukų ir žemės laiminimo” šventė. Laiminimo motyvas sakralizuoja erdvę. Tikriausiai protėviai nedalyvautų šventėj, jeigu jų maitintoja- žemė- nebūtų laiminama. Protėviai sugrįžta tik sakralioje erdvėje. Jų sugrįžimą paženklina džiaugsmas, laimė, šviesa.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Vytauto Mačernio Ketvirtosios vizijos analizė ir interpretacija
Vytautas Mačernis – vienas talentingiausių 20a. pirmosios pusės kūrėjų. Gyvenęs tik 23-ejus metus, jis nuveikė daug svarbių darbų ir parašė reikšmingų kūrinių. Šis tragiško likimo rašytojas priskiriamas žemininkams, nors nebuvo išeivis. Besitraukiantį į Vakarus Mačernį kliudė atsitiktinė skeveldra. Nepaisant jauno amžiaus, šis kūrėjas išsiskyrė dvasine branda, savita pasaulėjauta bei vertybių samprata.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)
Žaltys- pasaulėjautos simbolis?
Jau nuo senų pagonybės laikų lietuviai žmonės laikosi kokių nors tradicijų, papročių, tiki kažkokių simbolių galia. Dauguma jų, galima sakyti, yra išlikę, tik pakeitę formą, o gal ir esmę, turbūt labiau pritaikyti šių dienų realijoms. Bet atsigręžkime į save ir panagrinėkime kiek per tūkstantmečius sukauptos Lietuvos istorijos ir patirties mes patys naudojamės tam, kad jaustumėmės pasaulio piliečiais su savita kultūra. Manau, kad tai atspindi savaip, lietuviškai perteikta pasaka "Eglė žalčių karalienė", kurią turime suprasti ir pajausti.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)