Romualdo Granausko apysakos „Gyvenimas po klevu“ recenzija
R.Granauskas gimė 1939 metais jaunystėje buvo kaimo muzikantas ir mokytojas. Apysaka „Gyvenimas po klevu“ (1988) – pats svarbiausias ir įdomiausias R.Granausko kūrinys, kuriame įtaigiausiai apmąstomas lietuvių tautos likimas po sovietinės valdžios reformų. Lietuva nuo seno – žemdirbių kraštas. Kaimo žmonės buvo mūsų nacionalinių ypatumų bei vertybių saugotojai. Taigi kaimo fizinis bei moralinis sugriovimas gresia visos tautos išnykimu.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)
S. Nėries eilėraščio "Rudenio arimuos" interpretacija
Šio eilėraščio autorė – mūsų tautos lakštingala Salomėja Nėris. Jos eilėraščiai dainingi ir jausmingi. Jie tiesiogiai perteikia žmogaus nuotaiką, jausmo akimirką. Vienas iš tokių eilėraščių yra " Rudenio arimuos". Tai jaudinantis eilėraštis. Jame atskleista ramunėlės tragedija. Ramunėlė primena vienišą, nelaimingą žmogų, todėl jos likimas mus taip jaudina. Eilėraščio nuotaika yra rudeniška – liūdna.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)
S. Nėries eilėraščio „Dideliam name“ analizė ir interpretacija
Tarpukario romantinės pasaulėjautos poetė, neoromantizmo atstovė lietuvių literatūroje yra Salomėja Nėris. Jos poezijoje išryškėja tragiško vidinio pasaulio ir išorinės realybės nesutapimas. Karo meto eilėraščiai sudėti į rinkinį „Prie didelio kelio“. Eilėraštis „Dideliam name“ vienas gražiausių jos kūrinių, kuriame išryškėja lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys, dominuoja tautosakiškumas.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Salomėja Nėris
Salomėjos Nėries biografija. Poetės kūryba. Kūrybos bruožai. Brandžiausias eilėraščių rinkinys ,,Diemedžiu žydėsiu“. Kūrybos temos. Eil. DAINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ interpretacija. Eil.AMŽINAS KELEIVI interpretacija.
Lietuvių kalbos Interpretacija (9 pus.)
Salomėja Nėris: kūryba ir asmenybė
Biografija. Kūryba. Nuotraukos. Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu.
Lietuvių kalbos Referatas (21 pus.)
Salomėjo Nėries eilėraščio “Dainuok, širdie, gyvenimą” analizė
Ištrauka iš darbo. Pagrindinis viso rinkinio eilėraštis yra „Dainuok, širdie, gyvenimą“. Jau pavadinimas – raktas į viso kūrinio prasmės suvokimą. Eilėraštis gimė, susimaišius išgyventiems karo įvykiams su Tėvynės ilgesiu. Jis tarsi neturi pradžios, yra tos pačios nuotaikos tąsa, o kartu ir priešprieša. Poetė atveria savo širdį , išlieja susikaupusius jausmus: liūdesį, džiaugsmą. Išgirstame kreipinį, kuriuo pasakoma, kad bus kalbama apie jausmus, kurie žinomi ir suprantami tik pačiam lyriniam subjektui:
Dainuok, širdie, gyvenimą...
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Salomėjos Nėries biografija
Ištrauka iš darbo. Salomėja Nėris – viena talentingiausių lietuvių poečių. Ji - mūsų tautos lakštingala! S.Nėries kūryba - tai savotiškas lyrizmo simbolis lietuvių literatūroje. Jau pirmaisiais savo eilėraščių rinkiniais ji nusipelnė subtiliausios lietuvių lyrikės vardą. S. Nėries poeziją galima pavadinti daina. Žinoti jos gyvenimo kelią turėtų būti kiekvieno, besidominčio jos kūryba, savigarbos reikalas. Taigi pasekime poetės likimo pėdsakais. Rašytojos Salomėjos Nėries tikrasis vardas buvo Salomėja Bačinskaitė- Bučienė. Ji gimė 1904 11 17 Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime. 1911 m. pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. išlaikė egzaminus į Marijampolės gimnazijos antrąją klasę.1921-22 m., mokydamasi Vilkaviškio gimnazijos vyresnėse klasėse, Salomėja Nėris bendradarbiavo šapirografuotame laikraštėlyje ,, Ateities žiedai “.
Lietuvių kalbos Referatas (4 pus.)
Salomėjos Nėries biografija ir kūryba
Salomėjos Nėries gyvenimas ir kūryba. S. Nėries kūryba. Eilėraščių kontekstai. Kūrybos bruožai. Salomėja Nėris – lyrikos žmogus. ,,Diemedžiu žydėsiu“. ,,Anksti rytą“. Kitų žymių žminių komentarai. Literatūros.Ištrauka iš darbo. Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. Tačiau S.Nėries įsipainiojimas į bolševikų pinkles ir duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmeniui ir kūrybai.
Lietuvių kalbos Referatas (9 pus.)
Salomėjos Nėries eilėraščio “Tėvynei” interpretacija
Ištrauka iš darbo. Salomėja Nėris — viena iš ryškiausių neoromantizmo atstovų. Poetė sukūrė ne tik herojiškų baladžių, dainų, bet ir meilės, išsiskyrimo elegijų, kurios iki ašarų jaudina ilgesio skausmu, tylia svajone greičiau pamatyti paliktą tėvynę ir artimus žmones. Viena iš tokių elegijų — eilėraštis “Tėvynei”. Šį eilėraštį S.Nėris parašė Antrojo pasaulinio katro metais ne Lietuvoje, nes prasidėjus karui patraukė į Rusiją. Poetę kankino širdį alinanti nostalgija, sunkiai pakeliamas gimtinės ilgesio jausmas, kurį ji išreiškė lyrinio subjekto išgyvenimais eilėraštyje “Tėvynei”.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Salomėjos Nėries eilėraščio „Gyvenimo giesmė“ interpretacija
Ištrauka iš darbo. Salomėjos Nėries kūryba tobulai atitinka lyrikos supratimą susiformavusią romantizmo laikotarpiu. Poezijai būdinga tiesioginis, atviras, nuoširdus atsivėrimas. Tokią lyriką galime vadinti išpažintine. Taip pat S. Nėries kūrybai būdingas dinamiškumas, pagrįstas pasikartojimais, paralelizmais. Jos eilėraščių rinkinyje „Pėdos smėly“ vyrauja meilės išgyvenimai, laiško laukimas, atskleidžiami įvairiausi meilės pavidalai: meilė nepaisant taisyklių, maištaujanti, pražūtinga, ištikima. Meilė – tai pagrindinė šio eilėraščių rinkinio emocija. Į ją sutelkta sutelkta visa būties esmė. Eilėraštis „Gyvenimo giesmė“ taip pat iš šio rinkinio.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)