Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 |  19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 | 

Marcelijaus Martinaičio kūryba
Marcelijaus Martinaičio kūryba. Kukučio paveikslas M.Martinaičio “Kukučio baladės”. Ištrauka iš darbo. Poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 balandžio 1 d. Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980 m. dėsto Vilniaus universitete. 1989 m. Sąjūdžio išrinktas SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992 – 1997 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas. Nacionalinės premijos laureatas (1998 m.). Eilėraščių rinktinėse „Balandžio sniegas“ (1962 m.), „Debesų lieptais“ (1966 m.), „Saulės grąža“ (1969 m.).
Lietuvių kalbos Referatas (6 pus.)


Mariaus Katiliškio "Užuovėja"
ROMANO "Užuovėja" NOVELIŲ TURINIO SANTRAUKOS IR ROMANO PRISTATYMAS. UŽUOVĖJA - novelių romanas. Visos novelės tarpusavyje yra susijusios ne tik išorinėmis, bet ir idėjinėmis jungtimis. Čia vaizduojamas tarpukario metų Aukštaitijos kaimas, žmonės, ūkio darbai per keturis metų laikus. Užuovėjos probleminis centras - lietuvis ir žemė.Čia slypi mūsų savitumo, savęs atpažinimo ir išlikimo galimybė M.Katiliškio prozoje paprastumas yra apgaulingas. Katiliškiui svarbiausia parodyti jausmą. Jį išreiškia per daikto ir gamtos apraiškas. Atrodo, kad jausmas ne žmogaus, o gamtos ir jį apibūdinti neįmanoma. Jausmas ateina iš išorės. Atpažinime- gyvenimo prasmės supratimas. Tikslas- nukloti žemę savo šešėliu- visur ir visada. Pagrindinė mintis- Žmogus daug praranda prarasda mas ryšį su žeme, su namais. Vyrauja jausmas, panašus į žinojimą. Veikėjai priima žmones ir pasaulį tokius, kaip jie yra. M.Katiliškio kaimas gyvena bendrais rūpesčiais, kolektyvine išmintimi, gamtos, net kosmoso ritmu. Senieji kaimo žmonės natūraliai priima pastovią amžinybės rato tvarką. Tačiau jaunoji karta jau ardo mitologinio pasaulėvaizdžio ribas ir veržiasi į naują laiko sąmpratą. Su žiema pasibaigęs metų ciklas palieka viltį sulaukti pavasario, tačiau ar pajėgs žmogus įsilieti į gamtos darną taip, kad galėtų pasakyti, kaip pasako rašytojas apie savo vaikystės kaimą: ,,Viskas savo vietoje”.
Lietuvių kalbos Konspektas (5 pus.)


Marius Katiliškis. Biografija ir kūryba
Mariaus Katiliškio (Albino Vaitkaus) biografija. Kūriniai “Užuovėja”, “Miškais ateina ruduo”, “Išėjusiems negrįžti”. Ištrauka iš darbo. Marius Katiliškis (Vaitkus) gimė 1915 m. (kai kur nurodoma 1914m.) Gruzdžiuose prie Šiaulių. Jam būnant dar vaikui tėvai įsigijo žemės Katiliškių kaime, čia pradėjo ūkininkauti. Taip atsirado ir Mariaus Vaitkaus pravardė - Katiliškis. Šeimoje buvo 11 vaikų, jis - devintas. Skirtingai susiklostė jų likimai: vyr. brolis ištremtas, 4 seserys liko tėviškėj, 4 broliai emigravo. Tėvai mirė beveik vienu metu, praėjus dešimtmečiui po karo. Marius buvo labai gabus. Jau penkerių mokėjo skaityti, beganydamas labai pamilo gamtą, paaugęs apsodino medžiais tėvų sodybą. Mėgo piešti, drožinėti. Mokyklą lankė Žagarėje. Baigęs progimnaziją ir atitarnavęs kariuomenėje, Katiliškis dirbo Pasvalio bibliotekoje vedėju. Čia susitiko "Miškais ateina ruduo" prototipus. Vedė mokytoją E.Avižuonytę, tačiau prasidėjo karas ir jo eigoj jiems teko trauktis kartu su vokiečiais į Vakarus.
Lietuvių kalbos Referatas (4 pus.)


Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga "Katekizmas“
Martyno Mažvydo gyvenimas. "Katekizmas" – svarbiausias M.Mažvydo veikalas. Mažvydo darbų bei "Katekizmo" svarba. Referatui naudoti informacijos šaltiniai. Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas. Spėjama, kad Martynas Mažvydas gimė 1520 m. Dėl jo kilmės taip pat nėra vieningos nuomonės. Vieni įrodinėjo, kad Mažvydas kilęs iš Prūsijos lietuvių, kiti, kad iš žemaitijos. Manoma, kad jo tėvai buvo nepasiturintieji miestelėnai. Jaunystėje M.Mažvydas mokėsi ir dirbo Vilniuje, bendradarbiaudamas su kitais pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - A.Kulviečiu, J.Zablockiu ir galbūt S.Rapolioniu (vėliau kai kuriuos jų raštus sudėjo į pirmuosius lietuviškus leidinius). Tikslių žinių apie Mažvydą turima nuo 1546 m. Lietuvoje jis buvo persekiojamas už reformacijos skleidimą, todėl, priėmęs Prūsijos hercogo Albrechto kvietimą, atvyko į Karaliaučių.
Lietuvių kalbos Referatas (7 pus.)


Meilės galia Kazio Borutos romane „Baltaragio malūnas“
Ištrauka iš darbo. “Bet kai įsisiaučia audra, užgroja pušynų vargonai, nušvinta Baltaragio akmuo ir vėl sustingsta. Iš ežero gelmių pakyla baltakarčiai obuolmušiai žirgai, ir lekia su jais kaip su vėjo sparnais jaunikis su nuotaka.” Tai- Girdvainis su Jurga. Pagaliau kartu jie skrenda į savo laimę. Kad būtų laimingi, jie turėjo atsisakyti gyvenimo žemėje, kai Jurga buvo “viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina, kuri savo skambiu juoku, linksmų akių gundančiais žvilgsniais ne vieną jaunikį buvo išvedusi iš proto ir ketino dar ne vieną išvesti”. Gyveno ji tada kartu su tėvu, buvo laiminga, ir dar nežinojo, kad tėvelis ją pažadėjęs Pinčukui, Paudruvės pelkių velniui, ir kad dėl to jai teks daug skausmo patirti.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


Menas padeda žmogui gyventi
Meno dėka žmogus gali teigiamai išlieti jausmus, emocijas. Būtent daugelis geriausių literatūros kūrinių ir buvo sukurti išreiškiant susikaupusius išgyvenimus popieriaus lape. Praėjus laiko etapą, kuris kėlė daug skaudžių ar džiaugsmingų akimirkų, juo tarsi norisi pasidalinti su kitais, galbūt tą patį išgyvenusiais asmenimis...
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


Meninės raiškos priemonės
Poetinė leksika. Deminutyvai. Epitetas. Vaizdiniai epitetai. Emociniai epitetai. Puošybiniai epitetai. Palyginimas. Tropai. Pagrindiniai tropai. Metafora. Simbolis. Alegorija. Metonimija. Šalutiniai tropai. Perifrazė. Hiperbolė. Ironija. Poetinė sintaksė. Nutylėjimas. Inversija. Paralelizmas. Anafora. Epifora. Antitezė. Asonansas. Aliteracija.
Lietuvių kalbos Konspektas (5 pus.)


Mykoliuko-Mykolo paveikslas Juozo Tomo-Vaižganto “Dėdės ir dėdienės”
Ištrauka iš darbo. Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysaką pradeda įžanga, kurioje pristato keistą ir sunkiai šių laikų žmogui suvokiamą socialinį tipą – “dėdes ir dėdienes”: “Man teks kalbėti apie tėvo brolį – nevedusį ir apie tėvo brolienę – našlę.” Vaižgantas pasakoja ne apie tokius dėdes ir dėdienes pas kuriuos drąsiai “užvažiuosi, drąsiai kalbėsies, nakvynės ir vaišių lauksi (…)”. Jis pasakoja apie šeimoje “atliekamus”, neapmokamus samdinius, niekuomet dėkingumo nesulaukiančius gimines. Giliai širdyje vyksta aplinkiniams nematomos, bet skaudžiai ir giliai išgyvenamos asmeninės dramos. Šiam socialiniam tipui priklauso ir apysakos veikėjas Mykoliukas-Mykolas.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


Mirties motyvas Salomėjos Nėries kūryboje
Ištrauka iš darbo. Niekas iš tikro nežino, kas yra mirtis. Vieniems tai kelionė pas Dievą, kitiems - amžinoji nebūtis ir pan. Tad pats mirties faktas yra nesvarbus. Svarbu tai, kaip mes mirtį suvokiame, kokią ją įsivaizduojame. Mirties šešėlis lydi žmogų visą jo gyvenimą, todėl emocijos, kurias sukelia mirties faktas žymiai daugiau įtakoja mūsų gyvenimą nei pati mirtis, kuri tėra viena iš sudėtinių gyvenimo dalių. Bet todėl, jog europietiškos kultūros žmonės nemėgsta paslapčių, dalykų, kurių nesupranta ir kurie jiems nepavaldūs, kasdieniame gyvenime stengiamasi užmiršti mirties faktą arba tiesiog jį ignoruoti. Bet kiekviena taisyklė turi išimčių. Yra žmonių jautresnių gyvenimo ir mirties paralelei nei kiti, besistengiančių praskleisti paslapties šydą, dengiantį šią misteriją. Tokia asmenybė buvo ir Salomėja Nėris.
Lietuvių kalbos Rašinys (6 pus.)


Moderniųjų lietuvių neoromantikų poetų karta
Kartos ypatybės. Jonas Aistis. Antanas Miškinis. Bernardas Brazdžionis. Salomėja Nėris. Jaunystės poezija. "Anksti rytą". "Anksti rytą" - teksto analizė. "Pėdos smėly". "Per lūžtantį ledą". "Diemedžiu žydėsiu". "Prie didelio kelio". "Troškulys" - teksto analizė. "Rudenio arimuos". "Prie šaltinio". S. Nėries poezijos apibendrinimas. Neoromantikų kartos apibendrinimas. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918 - 1940) susiformuoja jaunų rašytojų karta - Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, - kuri stengiasi suderinti romantizmo, liaudies kūrybos, simbolizmo tradiciją su moderniais, avangardiškais lyrikos reiškiniais. Pirmoji neoromantikų karta siekė išreikšti "tautos dvasią"; antroji - žmogaus sielą. Poetai nutolsta nuo simbolistinio nekonkretumo, susitelkia ties konkretaus žmogaus sielos gyveniniu. Jiems svarbus individualus įsiklausymas į savo būtį, asmeniškas pasaulio pamatymas. Išgyvenimų turinį sudaro sudėtingų jausmų drama, būties spėlionė, akimirkos patyrimas ir apmąstymas. Ypač elegiškai apmąstoma laiko tėkmė.
Lietuvių kalbos Referatas (22 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 |  19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 |