Lietuvių kalbos dalys
Įvardis. Įvardžių morfologinės kategorijos. Giminė. Skaičius. Linksnis. Įvardžių reikšminės grupės. Jungtukas. Veiksmažodis. Tranzityviniai ir intrazityviniai veiksmažodžiai. Veiksmažodžio Morfologinės kategorijos. Nuosaka. Asmuo. Skaičius. Rūšis. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos. Prieveiksmis. Prieveiksmių laipsniavimas. Dalelytė. Prielinksnis. Jaustukas. Skaitvardis. Skaitvardžių gramatinės ypatybės. Morfologinės ypatybės. Ištiktukas. Būdvardis. Būdvardžių morfologinės kategorijos. Giminė, skaičius ir linksnis. Laipsnis. Apibrėžtumas. Daiktavardis. Tikriniai daiktavardžiai. Bendriniai daiktavardžiai.
Lietuvių kalbos Konspektas (15 pus.)
Lietuvių kalbos gramatikos
Pirmoji lietuvių kalbos gramatika — 1653 m. išleista „Grammatica Litvanica". Ją lotynų kalba parašė Karaliaučiaus universiteto filosofijos magistras, Tilžės lietuvių parapijos klebonas Danielius Kleinas (1609 — 1666). Gramatika pradedama dedikacija kunigaikščiui Frydrichui Vilhelmui, toliau eina pratarmė, du Kleino nuopelnus iškeliantys eilėraščiai ir pati gramatika
Lietuvių kalbos Konspektas (18 pus.)
Lietuvių kalbos kirčiavimas
Priegaides: tvirtagalė, tvirtapradė, trumpinė. Taisyklės ir pavyzdžiai.
Lietuvių kalbos Špera/ paruoštukė (1 pus.)
Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių kalbos tarmės. Aukštaičių tarmė. Žemaičių tarmė. Lietuvių kalbos tarmių pavyzdžiai. Lietuvių kalbos tarmės. PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS BRUOŽAI. PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS PAPLITIMAS. PIETŲ PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS PAVYZDYS. ŠIAURĖS PANEVĖŽIŠKIŲ TARMĖS PAVYZDYS.
Lietuvių kalbos Referatas (8 pus.)
Lietuvių liaudies dainos
Įvadas. Lietuvių liaudies dainų švelnumas. Vestuvinės dainos. Giesmės; jų įtaka dainoms. Senoviškos ir naujoviškos dainos; rimas ir ritmas. Vaikų dainos. Raudos. Poetinės dainų priemonės. Išvados. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.
Lietuvių kalbos Referatas (11 pus.)
Lietuvių liaudies jaunojo išleistuvių dainos
Ištrauka iš darbo. Vestuvių šventė jaunojo pusėje prasideda nuo jaunojo išleistuvių. 20 a. jos daug kur nebūdavo labai triukšmingos. Štai Kupiškio apylinkėse, pasak B. Buračo, “jaunikio pusė tą vakarą praleidžia taipgi be triukšmo ir linksmybių. Tik muzikantas kai ką pačirpiną, bet dar niekas nešoka. Pavalgo, pasišneka ir išgeria bent kiek, tik nepasigeria niekas. Kartais piršlys ar pajaunys koks ir sudainuoja kiek”. Panašiai būdavo atsisveikinama su jaunuoju ir Žemaitijoje: “Pintuvės pas jaunąjį nėra tokios sudėtingos, išlaidžios, kaip pas jaunąją. Ir senųjų priežodis sako: “Kiek vaikelio (vaikino) vestuvės, tiek paršelio skerstuvės”. Jeigu jaunasis išeina į jaunosios ūkį, tai visos vestuvių iškilmės jo tėviškėj ir baigias pintuvėmis.
Lietuvių kalbos Referatas (6 pus.)
Lietuvių lietratūros autorių kūrinių analizės
Vieno kūrinio analizė pasirinktu aspektu. Tomo Arūno Rudoko ir J. Apučio novelistika, Br. Radzevičiaus “Priešaušrio vieškeliai”, A. Škėmos “Balta drobulė”, M. Katiliškio kūryba, J. Grušo “Meilė, džiazas ir velnias”, R. Granausko apysaka “Gyvenimas po klevu”, V. Mačernio poezija, H.Radausko poezija, H. Nagio, A. Nykos – Niliūno, A. Mackaus, L. Sutemos kūryba, J. Baltušio “Sakmė apie Juzą”.
Lietuvių kalbos Špera/ paruoštukė (3 pus.)
Lietuvių literatūros autoriai
PAGRINDINIAI KŪRYBOS BRUOŽAI. SANTRAUKA. K.Donelaitis, A.Baranauskas, Maironis, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J.Biliūnas, A.Vienuolis, I.Šeinius, K.Binkis, Vaižgantas, B.Sruoga, V.M.-Putinas, V.Krėvė, A.Miškinis, S.Nėris, J.Aistis, A.Vaičiulaitis, K.Boruta, J.Savickis, I.Simonaitytė, H.Radauskas, A.Škėma, M.Katiliškis, V.Mačernis, K.Bradūnas, A.N.-Niliūnas, H.Nagys, A.Mackus, Liūnė Sutema, A.Landsbergis, K.Ostrauskas, A.Žukauskas, P.Širvys, J.Grušas, J.Marcinkevičius, J.Degutytė, V.Bložė, A.Maldonis, A.Baltakis, R.Lankauskas, K.Saja, J.Glinskis, J.Strielkūnas, M.Martinaitis, S.Geda, J.Juškaitis, J.Vaičiūnaitė, B.Radzevičius, R.Granauskas, J.Aputis, S.Šaltenis.
Lietuvių kalbos Špera/ paruoštukė (1 pus.)
Lietuvių literatūros istorija
Lietuviškoji raštija. Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas, Danielius Kleinas. Kitakalbė literatūra. Jonas Vislicietis, Mikalojus Husovianas, Mykolas Lietuvis, Jonas Radvanas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus. XIX a, I pusė. Liudvikas Rėza, Antanas Klementas, Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Antanas Strazdas. Martynas Mažvydas Vaitkūnas (m), t.y. Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Gimė pietų žemaičių tarmės plote, nežinoma kokiam priklausė luomui, tik spėjama, kad 1510 m. gimė miestiečio šeimoje, o mirė 1563m. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats Mažvydas: 1) „Katekizmo prasti žodžiai“ – 1547 m.; Tai pirma lietuviška knyga, išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas VU, kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Tiražas buvo 200 – 300 egzempliorių. Knyga prasideda Mažvydo lotyniškai sueiliuotu dedikaciniu ketureiliu „Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei“. Dedikacija rodo, kad knygelė skiriama ne tik Prūsijos Kunigaikštystei, į kurią Mažvydas atvyko prieš metus, bet ir tikrajai savo tėvynei Lietuvai.
Lietuvių kalbos Konspektas (24 pus.)
Lietuvių literatūros konspektai
Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Savickis. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė. BIOGRAFIJOS IR KŪRYBOS BRUOŽAI.
Lietuvių kalbos Konspektas (21 pus.)