Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |  11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 | 

Justino Marcinkevičiaus kūrinio: Mažvydas ištraukos interpretacija
Justinas Marcinkevičius – žymus klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, poemų ir poetinių dramų kūrėjas. Gyvenimo laikotarpis, kuriuo jis gyveno (Antrasis pasaulinis karas, pokaris) lėmė tai, kad kūrybos centre atsidūrė Lietuva, jos tauta ir kalba. Rašytojo istorijos pojūčiai - dramatiški, galbūt todėl jis ėmė kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, daug dėmesio skirdamas istorinėms asmenybėms. Puikus to pavyzdys – drama apie lietuviško žodžio puoselėtoją „Mažvydas“. Joje „atsispindi“ žmogaus įsipareigojimas tėvynei, jos kultūrai, kalbos išlikimui, o kartu ir nenykstanti meilė atgailos jausmas. Taip pat ryškus idealo ir tikrovės konfliktas. Tai atskleidžiama ir nagrinėjamoje dramos ištraukoje.
Lietuvių kalbos Interpretacija (3 pus.)


Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija
Poetinė drama "Mažvydas" – Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija (2)
Justinas Marcinkevičius – lietuvių tradicinio modernizmo atstovas, žymus poetas. Jo žanrų įvairumu pasižyminčio kūrybinio kelio svarbiausi darbai: poemos, eilėraščiai, dramos, esė, apysaka „Pušis, kuri juokėsi“. Draminė trilogija, susidedanti iš „Mindaugo“, „Mažvydo“ ir „Katedros“ – istoriniais faktais paremtas ir didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukęs poeto kūrinys. Vidurinę vietą trilogijoje užimantį „Mažvydą“ autorius pavadino „trijų dalių giesme“, nes iš trijų dalių susidedančiai poetinei dramai suteikti pavadinimai, sentencijos: „...bet gelbėk mus nuo pikto...“, „Aš esu gyvenimo duona“ ir „Teaplenkia mane ši taurė“.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija (3)
Šioje kūrinio ištraukoje vyksta Mažvydo ir Milkaus dialogas. Iš Milkaus žodžių („Aš nežinau, ganytojau!“) pastebime, kad Mažvydas jam ir visiems kitiems kūrinio veikėjams yra labai svarbus asmuo. Į Mažvydą kreipiamasi kaip į Kristų („ganytojau“). Tai parodo jo ypatingą padėtį visuomenėje.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)


Justino Marcinkevičiaus trilogija
Justino Marcinkevičiaus trilogijos turinio konspektas: "Mindaugas", "Mažvydas", "Katedra". Ištrauka iš darbo. “Mindaugas”. Drama pradedama dviejų metraštininkų - juodojo ir baltojo, dialogu. Jie diskutuoja apie istoriją ir kokią ją reikia rašyti. Juodasis atsižvelgia tik į faktus, o baltasis metraštininkas jaučia didžiulę atsakomybę rašydamas istoriją, atsižvelgia į jausmus. Jam rūpi žmonės, o ne faktai. Baigus kalbėti metraštininkams, veiksmas vyksta Vismanto pilyje, kur susitinka kunigaikščiai. Diskutuoja apie neramumus Lietuvoje ir kaip užpuldinėjamos jų pilys. Mindaugas sako, ką lietuviai reikia žmogaus, kuris paimtų viską į savo rankas, suvienytų Lietuvos valstybę.
Lietuvių kalbos Konspektas (3 pus.)


K. Donelaičio “Metai” interpretacija: "Pavasario linksmybės"
Ištrauka iš darbo. K. Donelaitis poemą „Metai“ parašė dar XVIIIa., o pati poema buvo išleista XIXa. Liudviko Rėzos. Poema „Metai“ – pirmasis lietuviškas eiliuotas kūrinys. Poema sudaryta iš 4 dalių: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimai atspindi jų vyraujančią nuotaiką. Vienos iš keturių dalių pavadinimų „Pavasario linksmybės“, kuriuo ir pradedamas kūrinys, parodo, kad bus kalbama apie pavasarį ir jo nuotaiką, apie gamtos ir žmonių atbudimą, apie pavasario reiškinius.
Lietuvių kalbos Laboratorinis (2 pus.)


Ką "Metuose" vaizdavo Kristijonas Donelaitis
Ištrauka iš darbo. “Metus” Kristijonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristijonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybes, būtį ir buitį. Štai šiuos įvykius ir vaizdavo K. Donelaitis savo kūrinyje “Metai”.
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)


Ką reiškia būti laimingu žmogumi
Ar kiekvienas žmogus susimąsto ką reiškia laimė? Ką reiškia būti laimingu? Ką reiškia tapti laimingu žmogumi? Manau, mažai žmonių susimąsto ir apgalvoja ką tai reiškia. Kiekvienas laimę įsivaizduoja savaip. Manau, būti laimingam yra labai svarbu, gal net svarbiausia gyvenime. Vieniems žmonėms laimė yra jei žmogus sulaukia mylimo žmogaus apkabinimo ar bent jaukaus bučinio jis jaučiasi laimingas. Kai tuo tarpu vaikas gavęs ryškiai raudoną saldainį skraido padebesyse. Kitas žmogus jaučiasi laimingas tik tada, kai įvyksta kažkas pasakiško. Šiuo atveju, laimė tai didelis ir sunkiai pasiekiamas dalykas.
Lietuvių kalbos Rašinys (1 pus.)


Kai kurie lietuvių literatūros autoriai
AUTORIUS, TRUMPA BIOGRAFIJA, KOKIOS SROVĖS ATSTOVAS, KŪRYBOS BRUOŽAI:SALOMĖJA NĖRIS (BUČINSKAITĖ - BUČIENĖ); VINCAS MYKOLAITIS PUTINAS; KRISTIJONAS DONELAITIS; ADOMAS MICKEVIČIUS; MAIRONIS (JONAS MAČIULIS); JONAS BILIŪNAS; ŠATRIJOS RAGANA (MARIJA PEČKAUSKAITĖ); IGNAS ŠEINIUS; VINCAS KRĖVĖ; JURGIS SAVICKIS.
Lietuvių kalbos Konspektas (4 pus.)


Kalba - tautos vertybė
Kiekvienam iš mūsų kalba yra labai svarbi gyvenimo dalis. Be jos negali būti visuomenės ,bei kultūros. Kaip rašė Kazimieras Būga: ,, Kalboje ,it stebuklingame veidrodyje, atsišviečia tautų gyvenimas, jų kultūra.“ Tačiau tokio turto žmogus dažnai neįvertina ir net atvirkščiai, nesigėdija kalbėti žargonu, svetimybėmis, barbarizmais, taip niekindamas ne tik tautą ,bet ir save. Taigi, ar piliečiams svarbi pilietiškumo sąvoka ? Kodėl jie nejaučia atsakomybės už savo pareigą kalbėti gimtąja kalba? Ir kaip valstybė ugdo ir turėtų ugdyti jaunuosius piliečius, kad šie puoselėtų mūsų turtą – kalbą?
Lietuvių kalbos Rašinys (1 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |  11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 
30 | 31 | 32 |