Juozo Apučio "Dobilė. 1954 metų naktį" ištraukos analizė ir interpretacija
Prozaiko J. Apučio kūryba – ne vien įdomus ir prasmingas literatūros istorijos faktas, teikiantis impulsų ir medžiagos vis naujoms kūrinių interpretacijoms, bet ir gyvas šaltinis. Iš kurio galima semti mūsų epochos žmogų taurinančias mintis ir jausmus. Lėtoko, ramaus pasakotojo detalei skirtas ypatingas vaidmuo. Šykštokas poetinėms puošmenoms. Mėgsta šnekamosios kalbos žodžius, posakius, intonacijas. Nebijo pavartoti vieną kitą barbarizamą, laiko padiktuotą naujadarą. Sėkmingai naudojasi "ne savo vietoje atsidūrusio žodžio efektu".
Lietuvių kalbos Interpretacija (0 pus.)
Juozo Erlicko “Knygos” kūrybos kelias
Apie “Knygą”. “Knygos” veikėjai. Veikėjų charakterių bruožai. “Knyga” ar Šventasis Raštas. “Kriminalinės kronikos” ir Naujojo testamento lyginimas. Pabaigai. Literatūra. Ištrauka iš darbo. “Knyga” - ne ta knyga, apie kurią lengva rašyti. Betgi yra posakis: “Kiek žmonių, tiek ir nuomonių”.
Lietuvių kalbos Referatas (11 pus.)
Just. Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" interpretacija (2)
Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. antrosios puses lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas. Pagrindinės jo kūrybos temos bei vertybės: tėvynė, gimtoji kalba, meilė, pareiga ir gamta. „Mažvydas“ antroji J. Marcinkevičiaus trilogijos dalis, poetinė drama, kurios centre – istorinė asmenybė. Galime sakyti, kad šis kūrinys, tai meniškai interpretuota Mažvydo biografija, kurioje pagrindinis veikėjas išgyvena vidinę dramą ir stengiasi visais būdais gilintis į patį save. Šioje ištraukoje veiksmas vyksta klebonijoje, kur Mažvydas kalbasi su Vilentu apie lietuvių kalbos išlikimą. Dialoge, kuriuo pradedama ištrauka, išryškėja skirtingos nuomonės tarp dviejų Prūsijos pastorių.
Lietuvių kalbos Analizė (1 pus.)
Justino Marcinkevičiaus "Mažvydo" tekstinė analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. lietuvių literatūros veikėjų. Jo kūryba ir veikla apima gan platų arealą. Jis yra poetas, dramaturgas, vertėjas. Pagrindinė jo kūrybos tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta, kultūra, žmogus, tėvynė. Tai žmogus, nepabūgęs rašyti savo kūrinius, remdamasis nacionalistinėmis vertybėmis, nepaisant to, kad tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis - „Brežnevinis” laikotarpis. Jo kūriniai išversti į daugybę kalbų. Vienas tipiškas jo kūrinys – drama „Mažvydas”.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)
Justino Marcinkevičiaus antrosios dalies „Mažvydas“ ištraukos interpretacija
Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos antrosios dalies „Mažvydas“ ištraukos interpretacija. Justino Marcinkevičiaus kūryba gana šakota ir įvairių žanrų. Jis rašė eilėščius, poemas, dramas, apysaką ir kitas knygas. Pagrindinė jo poezijos tema – tautos ir jos likimo apmąstymas. Pabrėžiamas žmogaus ir tėvynės ryšys, ypač daug dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Poeto kūryboje tautos gyvenimas neatsiejamas nuo istorijos, praeities, kultūros. Savo draminėje trilogijoje „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ autorius apmąsto lietuvių tautos istorinį kelią bei likimą. Antrosios trilogijos dalies „Mažvydas“ centre – pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M.Mažvydo asmenybė, jo išgyvenimai, mintys ir idėjos.
Lietuvių kalbos Interpretacija (1 pus.)
Justino Marcinkevičiaus eilėraščio "Septintoji meilės elegija" analizė ir interpretacija
Ištrauka iš darbo. Justinas Marcinkevičius – poetas, rašantis aktualiomis tautai temomis: Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Jo kūryba dažnai būna patarianti, nurodanti esamas blogybes, graudinanti skaitytoją. Galima J. Marcinkevičių netgi pavadinti „ poetu su ašara akyse“. Eilėraštyje „Septintoji meilės elegija“ jo kuriamas lyrinis „aš“ liūdnai ir ilgesingai kalba apie gimtinę.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)
Justino Marcinkevičiaus istorinė drama "Mažvydas"
Ištrauka iš darbo. Mažvydas kūrinyje iškyla pirmiausiai kaip etninių vertybių nešėjas, humanistas, o ja kaip dvasinės kultūros darbininko pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, veikla atitraukta į gilesnę perspektyvą. Autorius jau pradinę situaciją prisodrina etinio turinio įveda Mažvydą į vargingą, užguitų, anaiptol ne dorybėmis pasižyminčių špitolninkų tarpą, ryškina jį kaip tauriausių humanistinių idealų skelbėją, geradarį. Kai Tirva suklumpa prieš Mažvydą, atgailaudamas dėl parduoto Cicerono tomo, Mažvydas pripuolęs kelia...
Lietuvių kalbos Rašinys (2 pus.)
Justino Marcinkevičiaus kūrinio: Mažvydas ištraukos interpretacija
Justinas Marcinkevičius – žymus klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, poemų ir poetinių dramų kūrėjas. Gyvenimo laikotarpis, kuriuo jis gyveno (Antrasis pasaulinis karas, pokaris) lėmė tai, kad kūrybos centre atsidūrė Lietuva, jos tauta ir kalba. Rašytojo istorijos pojūčiai - dramatiški, galbūt todėl jis ėmė kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, daug dėmesio skirdamas istorinėms asmenybėms. Puikus to pavyzdys – drama apie lietuviško žodžio puoselėtoją „Mažvydas“. Joje „atsispindi“ žmogaus įsipareigojimas tėvynei, jos kultūrai, kalbos išlikimui, o kartu ir nenykstanti meilė atgailos jausmas. Taip pat ryškus idealo ir tikrovės konfliktas. Tai atskleidžiama ir nagrinėjamoje dramos ištraukoje.
Lietuvių kalbos Interpretacija (3 pus.)
Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija
Poetinė drama "Mažvydas" – Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)
Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" ištraukos interpretacija (2)
Justinas Marcinkevičius – lietuvių tradicinio modernizmo atstovas, žymus poetas. Jo žanrų įvairumu pasižyminčio kūrybinio kelio svarbiausi darbai: poemos, eilėraščiai, dramos, esė, apysaka „Pušis, kuri juokėsi“. Draminė trilogija, susidedanti iš „Mindaugo“, „Mažvydo“ ir „Katedros“ – istoriniais faktais paremtas ir didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukęs poeto kūrinys. Vidurinę vietą trilogijoje užimantį „Mažvydą“ autorius pavadino „trijų dalių giesme“, nes iš trijų dalių susidedančiai poetinei dramai suteikti pavadinimai, sentencijos: „...bet gelbėk mus nuo pikto...“, „Aš esu gyvenimo duona“ ir „Teaplenkia mane ši taurė“.
Lietuvių kalbos Interpretacija (2 pus.)