Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai  1 | 

Kalbos kultūros klaidos
Įvadas. Leksikos klaidos. Morfologijos klaidos. Sintaksės klaidos. Išvados. Literatūra. Šio darbo tikslas – surasti mus supančiuose rašytiniuose šaltinuose leksikos, morfologijos ir sintaksės klaidas, jas sugrupuoti ir ištaisyti.
Kalbotyros Tyrimas (11 pus.)

Kalbos kultūros klaidos spaudoje
Įvadas. Kalbos kultūros klaidų analizė. Išvados. Naudota literatūra. Kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas. Tiksliau apibrėžti, kas tai yra sunku, nes kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Kalbos kultūra siaurąja prasme - tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius.
Kalbotyros Referatas (11 pus.)

Kalbos kultūros savarankiškas darbas
Įvadas. Leksika. Žargonai. Barbarizmai. Frazeologizmai. Hibridai. Vartotina svetimoji leksika (skoliniai). Senieji skoliniai. Barbarizmai. Tarptautiniai žodžiai. Semantizmai. Žodžių daryba. Priešdėlinės žodžių darybos klaidos. Sudurtinių žodžių darybos klaidos. Klaidų taisyklės. Išvados. Literatūra. Visi žinome, kad kalbos kultūra – ne vien jos taisyklingumas, bet ir aiškumas, stiklius, iškalba, net kalbančiojo laikysena, mimika, gestai, suvokimas, kam ir kada, kokiomis aplinkybėmis kalbama, sakinių formulavimas ir tikslus minties reiškimas
Kalbotyros Referatas (16 pus.)

Kalbos kultūros terminų žodynėlis
Gamtotvarkos vadybos studijų programos specialybes kalbos kultūros žodynėlis. Vartojami ir nevartojami tarptautiniai žodžiai. Vartojami specialybės terminai. Taisytini specialybės terminai bei sąvokos.
Kalbotyros Referatas (16 pus.)

Kalbotyros istorija
Kalbos klausimai senovės graikų filosofų darbuose. Romėnų kalbotyra. Viduramžių mokslas. Arabų kalbotyra. Renesansas. Loginės ir universalios gramatikos idėjos šviečiamojoje epochoje. Istorinės lyginamosios kalbotyros priešaušris. Istorinės lyginamosios kalbotyros pradžia. A. Šleicheris ir jo mokslinė veikla. W. von Humboldt. Jaunagramatikiai. Prielaidos ir teoriniai principai. Struktūralizmo ištakos.
Kalbotyros Konspektas (14 pus.)

Lietuvių kalbos kultūra
Kalbos kultūra siaurąja prasme - tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės nedaug gelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Taisyklingumas būtinas tiek sakytinei , tiek rašytinei kalbai. Kalbos kultūra plačiąja prasme, apibendrintai kalbant, be kalbos taisyklingumo, dar apima kalbos estetiką ir kalbos etiką. Kalbos estetika reikalauja , kad mūsų kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži: vaizdinga, žodinga, įtaigi.
Kalbotyros Referatas (8 pus.)

Lingvistikos pagrindai
Kalbotyra Romos laikais. Kalbotyra senovės Indijoje. Natūralistų įnašas komparatyvistikon. Kalbotyros tendencijos, tyrinėjimų sritys, kryptys ir jų atstovai. Kalbotyros apžvalga: svarbiausios lingvistinės mokyklos ir jų atstovai. Europietiškoji kalbotyra viduramžiais. Lingvistinės geografijos mokykla. Jaunagramatikiai. Aprarošomoji graikų kalbotyra. Kalbotyros objektas. Teorinė graikų kalbotyra ir jos atstovai. Arabų ir hebrajų kalbų tyrinėjimai. Komparatyvizmas. Neolingvistika (geografinė, arealinė lingvistika). Renesanso kalbotyros uždaviniai nacionalinių kalbotyrų srityje ir tų uždavinių įgyvendinimas. Renesansiniai bandymai suklasifikuoti kalbas ir jų tęsinys XVII amžiuje. XVII ir XVIII amžiaus kalbotyros tendencijos. Natūralizmo ištakos ir jų atspindys kalbininkų natūralistų darbuose. Prancūzų lingvistikos mokykla: kitų sričių tyrinėtojai. Kalbos mokslo atsiradimo prielaidos.šiuolaikinės kalbotyros sudėtinės dalys. Ženevos lingvistinė mokykla. Marizmas. Psichologizmas. "žodžių ir daiktų" mokykla. Sosiūriškosios dichotomijos. Prancūzų lingvistinė mokykla: A.Meillet. Kazanės lingvistinė mokykla. Maskvos lingvistinė mokykla. Estetinis idealizmas.
Kalbotyros Konspektas (13 pus.)

Putino eilėraščio "Tarp dviejų aušrų" interpretacija
Eilėraštis “Tarp dviejų aušrų” priskiriamas ankstyviajai poezijai, išreiškiančiai veržimąsi, atitrūkimą iš pilkos kasdienybės į romantinį gamtos ir svajonių pasaulį, neramios širdies skundą, vidinius dramatinius subjekto prieštaravimus. Eiliuotoje kūryboje vyrauja vidinių išgyvenimų analizavimas, apmąstymas. Eilėraščio pirmosios eilutės atveria paslaptingą, mistinį pasaulį, kuris sulyginamas su pasaka. Kūrinio vieta tiksliai neįvardinta: “tarp dviejų aušrų”
Kalbotyros Konspektas (4 pus.)

Puslapiai  1 |