Lietuvos didžioji kunigaikštystė, jos plėtra ir gyventojai
ISTORIOGRAFIJA. GYVENTOJAI VALSTYBĖS FORMAVIMOSI IR JOS PLĖTROS LAIKOTARPIU. ŽEMAITIJOS ISTORIJOS YPATUMAI. PASKUTINIAI LDK ŠIMTMEČIAI. LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL DUMŲ. SURAŠYMUS. 1790 METŲ GYVENTOJŲ SURAŠYMAS. IŠVADOS. LITERATŪRA. Plačiau Lietuvos valstybės susidarymo problemą ėmėsi tyrinėti ukrainiečių istorikas Vladimiras Antonovičius, kuris yra laikomas XIX – XX a. sandūroje vyravusios istoriografinės mokyklos pradininku. Jo daktarinė disertacija ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos apybraiža” (1878 m.) padėjo pagrindus moksliniam ankstyvosios Lietuvos istorijos tyrinėjimui.
Istorijos Referatas (24 pus.)
Lietuvos dvarai
Rietavo dvaras. Plungės dvaras. Renavo dvaras. Šateikių dvaras. Plinkšių dvaras. Trumpas dvaro parašymas ir nuotrauka.
Istorijos Referatas (1 pus.)
Lietuvos istorija
Įvadas. Priešistorija. Lietuvos valstybės susidarymas ir ankstyvoji istorija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Abiejų Tautų Respublika. Pirmasis pasaulinis karas. Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1940 m. Nepriklausomybės kovos ir valstybės pripažinimas. Antrojo pasaulinio karo pradžia ir nepriklausomybės praradimas. Literatūros sąrašas.
Istorijos Referatas (12 pus.)
Lietuvos istorija XIV - XIX a.
Vytauto valdymas (1392-1430 m.). Lietuvos valstybės susikūrimas. Lietuvos valstybės pagrindų sukūrimas. Liublino unija. Lietuvių tautinis sąjūdis. Lietuva pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuva ATR sudėtyje. Lietuvos valstybė XVI a. Krėvos sutartis. Lietuvos krikštas. Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. 1830-1831 m. sukilimas. 1863-1864 m. sukilimas. 1905 m. revoliucija ir didysis Vilniaus seimas. ATR politinis smukimas ir žlugimas XVII-XVIII a. baudžiavos panaikinimas Lietuvoje. Dinastinė valdžia Lietuvoje. Nuo etninės prie politinės tautos. VYTAUTO VALDYMAS (1392-1430 m.). Įsitvirtinimas valdžioje. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, iškilo LDK valdymo klausimas. Vytautas buvo nepatenkintas, kad Jogaila savo vietininku paskyrė brolį Skirgailą, todėl paprašė karinės ir politinės Ordino paramos, suartėjo su Maskva. Norėdamas išsaugoti Lenkijos sostą ir nutraukti Gediminaičių dinastijos karą, Jogaila Astravo sutartimi (1392 m.) pasiūlė Vytautui taiką ir LDK vietininko pareigas. Vytauto vidaus politika. Vytautas suprato, kad LDK, didelei, nevienalytei valstybei reikalinga centralizacija. Matydamas, kad daug kunigaikščių ne visuomet klauso didžiojo kunigaikščio, jis atėmė iš Gediminaičių jų valdytas sritis ir skyrė ten savo vietininkus, daugiausia sau ištikimus bajorus. Jie buvo giminystės saitais nesusiję su Gediminaičių dinastija, todėl negalėjo pretenduoti į didžiojo kunigaikščio valdžią ar jos nepaisyti.
Istorijos Konspektas (31 pus.)
Lietuvos istorijos datos, terminai, sąvokos.
Lietuvos istorija. Datos, terminai, sąvokos. Nuo seniausių laikų iki 1918 m.
Istorijos Konspektas (4 pus.)
Lietuvos istorijos santrauka
Baltų genčių susidarymas. Lietuvos valstybės susidarymas. Švitrigaila. Žygimantas Kęstutaitis. Kazimieras Jogailaitis. Aleksandras. Pirmasis Lietuvos statutas. Antrasis Lietuvos statutas. Trečiasis Lietuvos statutas. Žygimantas Senasis. Žygimantas Augustas. Valakų reforma. 1569 07 01 (pagal uniją) sudaryta nauja valstybė...
Istorijos Špera/ paruoštukė (1 pus.)
Lietuvos istorijos santrauka.
Lietuvos istorija nuo pirmųjų gyventojų iki Kazimiero. Lietuvos istorijos periodizacija. Pirmieji gyventojai atsikėlė iš. Lietuvos valstybės susidarymas. Feodalizmas ekonominiu požiūriu. Feodalizmas politine prasme. Visuotinės istorijos periodizacija. Feodalizmo luomai. Kapitalizmo luomai. Socializmo luomai. Totalitariniai rėžimai. Gediminas. 1316-1341m. Algirdas ir Kęstutis. 1341m. Jogaila. 1377-1384m. Vytautas. Aleksandras 1492-1506m. Kazimieras. 1440-1492m.
Istorijos Špera/ paruoštukė (3 pus.)
Lietuvos kino istorija
LIETUVOS KINO ISTORIJA. LIETUVIŲ KINO DOKUMENTIKA. KINO FILMAI. REŽISIERIAI. Ištrauka iš darbo. Pirmasis viešas kino seansas Lietuvoje, Vilniuje, įvyko jau 1897 metais, du metai po oficialios kinematografo įteisinimo datos. 1905-aisiais kūrėsi pirmieji kino teatrai, o apie 1911 metus Lietuvos teritorijoje jų buvo apie 30. Rodyti italų, rusų, po Pirmojo pasaulinio karo - amerikiečių, kiek vėliau - vokiečių filmai. Pačios lietuvių kinematografijos pionieriumi daug kas iš tyrinėtojų laiko Kauno fotografą Vladislovą Starevičių, jau 1908-1909 metais dėjusiu čia tūrinės animacijos pagrindus. (Tai ginčytina, nes prie savų kūrėjų V.Starevičių priskiria ir rusai, ir lenkai, ir prancūzai, kurių krašte jis gyveno nuo 1919 metų.) Pirmąsias kronikines juostas Lietuvoje ėmė filmuoti Amerikos lietuvis, operatorius Antanas Račiūnas (nuo 1909 metų iki karo pradžios); jo "vaizdinės" juostos turėjo didelį pasisekimą JAV lietuvių išeivijos kolonijose. Nepriklausomos Lietuvos metais iškilo gabūs operatoriai kronikininkai Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, iš JAV atvyko broliai Kazys ir Mečys Motūzai.
Istorijos Konspektas (4 pus.)
Lietuvos kredito sistemos sovietizavimas ir likvidavimas 1940-1941 m
Įvadas. Lietuvos kredito sistemos ištakos. Lietuvos kredito sistema 1922-1940 metais. Lietuvos kredito sistemos likvidavimo priemonės. Lietuvos kredito sistemos nacionalizavimas. Lietuvos bankų inkorporavimas į SSRS kredito sistemą. Lietuvos kredito sistemos likvidavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Istorijos Referatas (15 pus.)
Lietuvos nepriklausomybės kovos. 1918- 1920 m.
Krašto gynimo organizavimas. Kovos su rusais bolševikais ir taika su jais. Kovos su bermontininkais. Pradžia konflikto su lenkais. Vilniaus atgavimas, Suvalkų sutartis ir gen. Želigovskio smurtas. Literatūros sąrašas. Jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos Raudonąja armija, su Antantės remiamais bermontininkais ir su lenkais. Tas 1818- 1920 m. laikotarpis buvo vadinamas Nepriklausomybė kovomis. Pirmosios vyriausybės sunkenybės. Pirmasis ministrų kabinetas buvo sudarytas ne partijų koalicijos, bet darbo pamatais. Jo programa buvo viešai išdėstyta Valstybės Tautos posėdyje, lapkričio 14d. Vilniuje. Tada okupacinė valdžia buvo paėmusi į savo rankas vokiečių kareivių (paskelbusių revoliuciją) tarybos. Krašte pairo tvarka; Pačiame Vilniuje ėmė organizuotis Rusijos pavyzdžiu komunistai; be to, vietiniai lenkai kvietė Lenkijos Regentų Tarybą užimti Lietuvą. Tuo tarpu naujoji vyriausybė neturėjo net savo saugumui organizuotos ginkluotos jėgos. Nebuvo nė lėšų. Norėdamas pirmučiausia apsaugoti valstybę nuo netvarkos, kabinetas ėmė kurti milicija ir policiją, kurių iki tol neleido organizuoti okupacinė valdžia. Tiek administracijos aparatų, tiek Savivaldybių organus reikėjo naujai įsteigti. Vokiečiams nualinus sodžių, ypač sunkus buvo maisto klausimas miestuose. Okupacinės valdžios leidžiamų popierinių pinigų vertė ėmė kriste kristi; tuo būdu bar labiau pasunkėjo mainai. Vyriausybė, neperėmusi iš okupantų jokio iždo ir negalėdama tuojau sutvarkyti mokesčių, turėjo versti paskola. Ją tuomet galėjo suteikti tik Vokietija, nes jokia kita valstybė nebuvo pripažinusi Lietuvos. Visi tie rūpesčiai ir darbai buvo itin skubūs, ir vyriausybė karštai kvietė visus į talką.
Istorijos Referatas (9 pus.)