Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 

Gamtos ir geografijos kryžiažodžiai
Projekto tema: Gamtos ir geografijos kryžiažodžiai. Projektas skirtas 11-12 klasių mokiniams. Problema: Mokinių abejingumas atsiskaitymams ir žinių kartojimams. Projekto trukmė: Trumpalaikis, užduotys atliekamos per pamokas. Projekto uždaviniai. Patikrinti mokinių žinias ir padaryti atsiskaitymą įdomų. Surasti ir panaudoti tinkamą literatūrą. Savarankiškai, konsultuodamiesi, bendradarbiaudami atlieka užduotis. Projekto metodas. Saviraiška. Saviugda. Darbingumas. Žaismingumas.
Geografijos Uždavinys (23 pus.)


Geografija
Fizinė geografija. Atmosferos mokslas. Dirvotyra. Gamtinės zonos. Geografiniai objektai. Hidrologija. Okeanografija. Regionistika. Sąsmaukos. Socialinė geografija. Demografija. Emigracija. Afroeurazija. Kultūrų geografija. Laiko juosta. Senovės Egiptas. Senovės Kinija. Senovės Indija. Senovės Graikija. Roma. Viduramžiai. Chronologiniai rėmai. Didieji geografiniai atradimai.
Geografijos Referatas (24 pus.)


Geografijos egzamino bilietai
Lietuvos vardo kilmė. Teritorijos dydžio ir sienų kaita. Lietuvos geopolitinė padėtis, jos kaita XX a. Lietuvos teritorinis administracinis susisiskirstymas. Istorinė apžvalga, dabartis ir ateitis. Lietuvos gelmių sandaros pagrindiniai bruožai. Naudingosios iškasenos, jų radavietės, perspektyva. Lietuvos reljefas, jo kilmė ir kaita. Lietuvos klimato ypatybės, jas lemiantys veiksniai. Svarbiausių klimato elementų pasiskirstymas. Atmosferos taršos geografija Lietuvoje. Taršos įtaka žmonių veiklai ir sveikatai, atmosferos apsauga. Baltijos Jūros ir Kuršių marių geografinė apžvalga. Jų reikšmė Lietuvai. Lietuvos požeminiai vandenys. Jų paplitimas, panaudojimas ir apsauga. Lietuvos vidaus vandenys. Nemuno geografinis apibūdinimas. Lietuvos dirvožemiai, jų paplitimas. Dirvų erozija, jos tendencijos. Lietuvos augalija. Didžiausi miškai ir girios. Miškingumas, jo kaitos tendencijos. Lietuvos saugomos teritorijos. Lietuvos gamtos ištekliai, jų ekonominis įvertinimas, panaudojimo perspektyva. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis. Tautinių mažumų geografija. Lietuviai užsienyje, ryšiai su jais. Lietuvos gyventojų sk. kaita. Natūralus ir migracinis gyv. prieaugis. Demografinė politika. Klaipėdos geografinis apibūdinimas. Savo apskrities geografinės savybės. SAVOJO RAJONO (MIESTO GEOGRAFINIS APIBŪDINIMAS).Lietuvos energetinių išteklių geografija. Kuro ir energetikos pramonė. Perspektyva. Lietuvos chemijos ir naftos chemijos pramonės geografija. Poveikio aplinkai mažinimo būdai. Lietuvos lengvoji pramonė. Jos ateities ekonominės ir geografinės prielaidos. Lietuvos žemės ūkio geografija. Dabartis ir ateitis. Lietuvos (kultūriniai ir) ekonominiai ryšiai, perspektyva.
Geografijos Špera/ paruoštukė (8 pus.)


Geografijos kurso santrauka
Ūkio struktūra. Aptarnavimo sfera. Gyventojų aptarnavimo sfera. Gyventojų aptarnavimo geografija. 1 gydytojas aptarnauja. Transporto rūšys. Sausumos transportas. Didžiausi pasaulio uostai. Pagrindiniai sąsiauriai. Pagrindiniai kanalai. Didysis kabotažas. Mažasis kabotažas. Pirmasis geležinkelis. Greičiausios geležinkelio linijos. Metropolitenas. Didžiausi transporto teršėjai. Via Baltica. Ilgiausi pasaulio tuneliai. Švariausias transportas. Didžiausi oro uostai. Pasaulio rinka. Tarptautinių – ekonominių ryšių formos. Eksportas. Importas. Reeksportas. Barteriniai mainai. Frachtavimas. Naudingos iškasenų telkiniai. Svarbiausios Europos sąjungos. Integracija. Didžiausios Europos valstybės pagal plotą. Didžiausios Europos valstybės pagal gyventojų skaičių. Nykštukinės Europos valstybės. Baltijos šalys. Milijoniniai miestai Baltijos šalyse.
Geografijos Špera/ paruoštukė (1 pus.)


Geologijos konspektai
Uolienų santykinis ir absoliutinis amžius bei jų nustatymo metodai. Geologinė laiko skalė. Žemės formavimosi etapai, geologiniai laikotarpiai, eros, periodai. Įvairių erų pagrindiniai įvykiai. Geologinės kontinentinės plokštės, geosinklinos. Tektoninių judesių klasifikacija, priežastys, charakteristikos, pavyzdžiai. Lėti tektoniniai judesiai. Jūros regresija ir transgensija. Nuosėdinių uolienų slūgsojimo formos (pirminės antrinės). Dislokacijų tipai. Uolienų dūlėjimas. Jų tipai. Dūlėjimą sukeliantys veiksniai, susidarę produktai. Ledynmečiai Lietuvoje. Senovės ledynų geologinis darbas. Šių laikų ledynai. Sniego ir ledo geologinis darbas. Nuošliaužos. Pirminiai požymiai, priežastys, kovos su nuošliaužomis būdai. Grunto sufozija. Jos priežastys, rezultatai, apsisaugojimo būdai. Karstiniai reiškiniai. Priežastys, charakteristika, rezultatai. Karstiniai reiškiniai Lietuvoje. Eoliniai procesai. Vėjoardomojo ir kuriamojo darbo formos. Kova su smėlio ir sniego pustymu. Lietaus ir tirpsmo vandens geologinis darbas. Erozija, griovų susidarymo stadijos, kaip išvengti griovų Šio vandens srautų suformuotas gruntas. Upių geologinis darbas. Upių klasifikacija. Upės geologinio darbo etapai, ardomasis darbas. Slėnio elementai. Meandros. Nešmenų sėdimas,kaupimasis ir susiklostymas. Upių žiočių formos. Jūrų geologinis darbas. Jūros dugno zonos. Bangų ardomasis darbas. Jūrinių nuosėdų klasifikacija pagal susidarymo vieta ir kilmę. Šelfo, žemyno šlaito ir Pasaulinio vandenyno dugno nuosėdos. Ežerų ir pelkių geologinis darbas. Ežerų ardomasis ir kuriamasis darbas, nuosėdos. Pelkių klasifikacija, jų gruntai. Vandens rūšys uolienoje. Vandens apytaka gamtoje. Apytakos ratai ir vandens balanso lygtis. Gruntinio vandens poveikis betonui. Požeminio vandens slūgsojimo formos. Gruntinio vandens horizontas, aeracijos zona, nespūdiniai ir spūdiniai tarpsluoksniniai vandenys, versmės(šaltiniai), depresijos kreivė, filtracijos koeficientas ir vandens debitas. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų pagrindai. Tyrinėjimo tikslas ir etapai. Statybos aikštelės geologinė nuotrauka(grežiniai, jų stulpekiai, grunto sluoksnių išklotinė, statybos aikštelių kategorijos ir jų vertinimas statybiniu požiūriu). Lietuvos gelmių geologinę sandara. Lietuvos naudingosios iškasenos (eksplotuojamos, neeksplotuojamos). Jų ištekliai, radimvietės, charakteristika ir naudojimas.
Geografijos Konspektas (12 pus.)


Geologijos paruoštukė
Geologijos ir inžinerinės geologijos tyrimo objektas. Kiti jai artimi ir ją sudarantys mokslai. Geologijos tyrimometodai. Inžinerinės geologijos uždaviniai. Žemės forma. Žemės vidinė sandara. Žemės gelmių šiluminis režimas. Geologiniu procesų klasifikacija. Bendros žinios apie mineralus. Mineralų susidarymo būdai. Mineralų struktūra, jų agregatai. Mineralų fizinės savybės. Minerlų klasifikacija. Kas yra uolienos. Uolienų klasifikacija pagal kilmę. Magninės uolienos jų klasifikacija. Magninių uolienų tekstūra būna. Magmatizmas ir žemės drebėjimas. Intruzinis magmatizmas ir jo tipai. Efuzinis magmatizmas. Vulkanų sandara jų rajonai. Išmetami produktai. Vulkanų klasifikacija pagal išsiveržimo pobūdį. Seisminiai reiškiniai: žemės drebėjimo priežastys. Hipocentras ir epicentras. Seisminės bangos. Žemės drebėjimo juostos. Metamorfinės uolienos. Bendros žinios. Metamorfizmo tipai. Nuosedines uolienos. Nuosėdinių uolienų klasifikcija. Sucementuotų uolienų klasifikacija pagal kilmę. Nuosėdinių uolienų įpatybės. Mechaninės uolienos jų charakteristika. Chemogeninės uolienos jų charakteristika. Organinės uolienos.
Geografijos Špera/ paruoštukė (1 pus.)


Geomorfologijos konspektas
Geomorfologijos objektas. Geomorfologijos sprendžiamos problemos. Geomorfologijos skirstymas. Geomorfologijos ryšys su kitais mokslais. Geomorfologijos kryptys. Geomorfologijos istorija. Tyrimo metodai taikomi geomorfologijoje. Energijos balanso šaltiniai. Žemės sąranga. Žemės plutos judesiai. Plutonizmas ir vulkanizmas. Planetarinės endogeninės reljefo formos. Struktūrinės endogeninės reljefo formos. Tektoninės reljefo formos. Vulkaninės ir tektoninės vandenynų dugno reljefo formos. Subdukcija ir spredingas. Žemės paviršiaus formų klasifikacijos. Egzogenines Žemės paviršiaus formas kuriantys veiksniai. Egzogeninės vandenynų dugno formos. Dūlėjimo formos. Dūlėjimą lemiantys veiksniai. Insoliacinis dūlėjimas (fizinis). Šalčio dūlėjimas (fizinis). Druskų dūlėjimas (fizinis). Tirpimas (cheminis). Oksidacija. Karbonatizacija. Hidratacija. Cheminio dūlėjimo produktai. Geomorfologinė granuliometrinė dūlėjimo produktų klasifikacija. Dūlėjimo dangos ir jų mineralinė sudėtis. Šlaitų klasifikacijos. Gravitacija ir ją lemiantys veiksniai. Stačiuose šlaituose veikiantys procesai. Lėkštuose šlaituose veikiantys procesai. Kritulių poveikis šlaitams. Tekančio vandens poveikis šlaitams. Paviršinė nuopjova. Linijinės erozinės reljefo formos. Šlaitų raidos teorijos. Geomorfologinė tekančio vandens veikla. Nešmenų sedimentacija upėse (sedimentacijos fazės). Upių vagos ir vaginiai procesai. Tekančio vandens erozijos formos. Gilinamoji erozija. Šoninė erozija, jos sukurtos reljefo formos. Išilginis upės vagos profilis. Fliuvialinės reljefo formos. Meandros, jų formos. Fliuvialinė akumuliacija. Upių slėniai. Slėnių tinklo struktūra ir forma. Slėnių klasifikacija. Upių terasos. Karstinio reljefo formavimosi sąlygos (tipai). Karstinės reljefo formos, sukurtos paviršinių vandenų. Karstinės reljefo formos, sukurtos požeminių vandenų. Akumuliacinės karstinės formos. Karsto paplitimas. Sufozinės reljefo formos. Ledynų formavimasis. Ledynų dinamika. Ledynų tipai. Ledynų tirpimas. Transportinė ledynų veikla. Egzaracinė ledynų veikla. Akumuliacinė ledynų veikla. Ledynų sukurtos reljefo formos. Morenos, jų klasifikacija. Akvaglacialinių procesų klasifikacija. Fliuvioglacialinės reljefo formos. Limnoglacialinės reljefo formos. Daugiametis įšalas, jo paplitimas. Kriogeniniai procesai. Kriogeninės reljefo formos. Termokarstas. Vėjo jėga. Eoliniai nešmenų transportavimo būdai. Eolinė nešmenų akumuliacija. Erozinė vėjo veikla. Akumuliacinė vėjo veikla. Eolinės reljefo formos. Eolinio reljefo paplitimas. Kranto elementai. Bangų veikla. Abrazinė bangų veikla. Akumuliacinė bangų veikla. Litoralinės reljefo formos. Krantą keičiantys veiksniai. Krantų tipai. Krantų raida. Gyvųjų organizmų įtaka dūlėjimui. Zoogeninės reljefo formos. Fitogeninės reljefo formos. Antropogeninių reljefo formų klasifikacija. Stambiosios Lietuvos reljefo formos. Genetiniai Lietuvos reljefo tipai. Lietuvos reljefą formavę ir formuojantys procesai. Geomorfologinis Lietuvos reljefo rajonavimas.
Geografijos Konspektas (22 pus.)


Gyvulių laikymo higiena
Įvadas. Galvijų laikymas. Tvartai. Veršelių laikymo higiena. Kiaulių laikymas. Gyvulių priežiūros higiena. Pastatų mikroklimatas. Patalpų mikroklimato parametrų įtaka gyvulių bei paukščių sveikatai, jų produktyvumui. Lentelės apie pastatų mikroklimatą. Nuo tvartų higieniškumo labai priklauso gyvulių sveikata, produktyvumas ir vislumas. Be to, tvartuose turi būti geros sąlygos dirbantiesiems. Tvartų ir kitų gyvulininkystės pastatų projektai turi atitikti veterinarinės sanitarijos reikalavimus. Ypač svarbu išsirinkti tinkamus tipinius projektus ir kontroliuoti, kad būtų statoma tiksliai pagal juos. Todėl visi gyvulininkystės specialistai turi išmanyti tvartų statybų reikalus ir jais rūpintis. Veislinių gyvulių reproduktoriai laikomi šviesiausioje ir geriausiai vėdinamoje tvarto vietoje. Tvartus reikia gausiai kreikti geros kokybės šiaudais, kad mėšlu nesusiterštų reproduktorių papilvė.
Geografijos Referatas (22 pus.)


Hidrografiniai, telmologinai draustiniai, pakrantės apsaugos juostos
Įvadas. Draustiniai. Kas tai yra? Telmologiniai (pelkių) draustiniai. Hidrografinai draustiniai. Pakrantės apsaugos juosta. Išvados. Šio darbo tikslas daugiau sužinoti apie draustinius esančius Lietuvoje, kodel jie steigiami, kas juose saugoma, kuo išsiskiria vietos kuriose steigiami draustiniai. Taip pat sužinoti daugiau apie hidrografinius bei telmologinius draustinius ir parantės apsaugos juostas.
Geografijos Referatas (13 pus.)


Ignalinos rajonas
Ištrauka iš darbo. Ignalinos rajonas – tarsi mažytė Lietuva. Yra čia ir vėjo supustytų žemyninių kopų, ir pavasario potvyniais Nemuno deltų, primenančių žemumų su savo lobuose vinguriuojančiomis upėmis, plačiomis jų santakų lankomis. Tik jūros pakrantės trūksta. Patraukli kalvotoji šio rajono žemė. Yra šiame krašte ir kuklios egzotikos. Ignalinos apylinkėse stūkso vienas iš aukščiausių mūsų krašto viršukalvių: Būdakalnis ir jo bevardės kaimynės Nevaišiuose bei Lepšiuose. Čia tyvuliuoja didžiausias Lietuvos ežeras – Drūkščiai, kaimynystėje – giliausias – Tauragnas. Ignalinos apylinkėse plyti dvi gūdžiausios mūsų didžiagirės – Labanoro ir Ažvinčių, su šalia šnarančiais Minčios miškais. Rajonas yra trijų aukštumų – Švenčionių, Sėlių ir Breslaujos – sandūroje. Rajono teritorijoje yra 4 gamtos draustiniai, nacionalinis parkas, 6 gamtos paminklai.
Geografijos Referatas (2 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |