Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 | 

Maišymas
Darbo tikslas-susipažinti su mentinio maišytuvo konstrukcija ir nustatyti darbo režimo įtaką energijos sąnaudoms. Skaičiavimo eiga. Išvada.
Fizikos Laboratorinis (2 pus.)


Malio dėsnio patikrinimas
Darbo tikslas: Paaiškinti poliarizatoriaus ir analizatoriaus vaidmenį. Išvesti Malio dėsnio patikrinimą. Paaiškinta, kuo skiriasi natūrali šviesa nuo poliarizuotos, ką vadiname poliarizacijos plokštuma, paaiškinta dvigubo šviesos lūžimo ir Nikolio prizmė, poliarizatoriaus ir analizatoriaus vaidmuo. Išvestas Malio dėsnis, paaiškinta, kaip jį patikrinti. Nubraižytas gautų eksperimento metu srovių ir kampų priklausomybės grafikas.
Fizikos Laboratorinis (5 pus.)


MALIU DĖSNIO TIKRINIMAS IR BRIUSTERIO KAMPO NUSTATYMAS
Darbo tikslas: eksperimentiškai patikrinti Maliu dėsnį, nustatyti Briusterio kampą.
Fizikos Laboratorinis (4 pus.)


Mechaninis darbas
Uždara sistema – sistema kurią sudarantys kūnai sąveikauja tik tarpusavio, bet nesąveikauja su kūnais kurie nesudaro šios sistemos. Tokiose sistemose mechaninė energija išlieka pastovi. Darbas- fizikinis dydis, kurio skaitinė vertė yra lygi veikiančios jėgos ir poslinkio skaliarinei sandaugai...
Fizikos Pristatymas (15 pus.)


Mokslo pasiekimai mūsų gyvenime. Fizikos mokslo raida
Įvadas. Povilas Brazdžiūnas. Pagrindinės akademiko Adolfo Jucio gyvenimo ir veiklos datos.
Fizikos Referatas (7 pus.)


Molekulinė fizika
Molekulinės kinetinės teorijos teiginiai. Vidinė energija. Temperatūra. Dujų molekulinė kinetinė teorija. Dujų dėsniai. Termodinamika. I-asis termodinamikos dėsnis. II-asis termodinamikos dėsnis. Karno teorema. Garų savybės. Oro drėgmė. Virimas. Skysčių savybės. Drėkinimas. Kapiliariniai reiškiniai. Kietųjų kūnų savybės. Skystieji kristalai. Deformacija. Huko dėsnis. Deformacijos rūšys. Šiluminis plėtimasis. Lydymasis ir kietėjimas.
Fizikos Konspektas (11 pus.)


Molekulinė fizika
Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai? Kokie desniai apraso izotermini, izochorini ir izobarini procesus? Avogadro dėsnis. Kaip aiskinami duju slegis,termodinamine temperatura molek- kinet. Teor.poziuriu? Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. (Maksvelio pasiskirstymo dėsnis). Kiek kartu tomis paciomis salygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molek vid.greiciai. Kaip keiciasi atmosferos slegis didejant auksiui? Kaip priklauso molekuliu vidutinis laisvasis lekis nuo slegio? Suformuluokite Tolygaus energijos pasiskirstymo laipsniams? Kas lemia ideliu duju vidine energija.kada gali keistis duju vidine energija? Ka vadiname duju vidine siluma?Kuoskiriasi Cp,irCv? Kurio verte didesne? Kam yra lygus duju vieno molio izobarinio pletimosi atliktas darbas sildant 1K laipsniu? Uzrasykite 1 termodinamikos desni dif formoje.Pritaikyti Izochor.,ir Izobar procesams? Paaiskinti isyla ar atsala idealios dujos , jeigu jos issiplecia esant pastoviam slegiui? Kaip keiciasi duju temp. joms adiabatiskai pleciantis? Kuo skiriasi gryztamieji ir negryztamieji procesai?Kodel realus procesai yra negryztamieji? Grafiskai pavaizduoti Karno cikla? Paaiskinti siuminiu ir saldymo masinu veikimo principa? Ka tvirtina antrasis termodinamikos desnis? Tomsonas. Ar galimas procesas turima visa siluma paimta is sildytuvo butu paversta darbu? Paaiskinti entropijos samprata .Uzrasyti jos israiska? Paaiskinti entropijos statistine samprata uzrasyti jos matematine israiska? Suformuluoti 2 termod.desni panaudodami enotropijos savoka? Ar yra procesu kuriu metu entropija mazeja? Kokiomis salygomis vyksta pernesimo reiskiniai? Koki procesa vadiname difuzija? Koks reiskinys vadinamas duju klampa. Kaip jis aiskinamas? Koks reiskinys vad. silumos laidumu?Kaip jis aprasomas? Vandervalso lygtis. Kuo skiriasi kristalinia ir amorfiniai kunai? Ka vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti 1 ir 2 rusies fazinius virsmus?
Fizikos Špera/ paruoštukė (1 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (1)
Mechaniniai svyravimai, pagrindinės jų charakteristikoje. Harmoninis osciliatorius. Spyruoklinė, matematinė ir fizinė svyruoklė, jų svyravimų lygtis. Harmoninių svyravimų energija. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Banginis procesas. Skersinės ir išilginės bangos. Bangos lygtis. Bangų fazinis greitis. Garsas. Pagrindinės garso charakteristikos. Bangų interferencija. Stovinčios bangos. Bangų superpozicijos princias. Bangų grupinis greitis. Bangu energija. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Idealiosios dujos. Idialiųjų dujų eksperimentiniai dėsniai. Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulės laisves laipsnių skaičius ir enrgijos pasiskirstymas. Duju vidinė energija. Vakumas ir pagrindinės jo savybės. Barometrinė formulė. Bolcmano skirstinys. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Judėdamos molekulės susiduria. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis.(Maksvelio pasiskirstymo dėsnis).
Fizikos Špera/ paruoštukė (2 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (2)
Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Pirmasis termodinamikos. dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Antrasis. termodinamikos. dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų vidinė energija. Kokie dėsniai aprašo izoterminį, izochorin, ir izobarin, procesus? Avogadro dėsnis. Kaip aiškinami dujų slėgis, termodinamine temperatūra molekulinės kinetikos teorijos požiūriu? Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. Maksvelio pasiskirstymo dėsnis. Kiek kartų tomis pačiomis sąlygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molekulių vidiniai greičiai. Kaip keičiasi atmosferos slėgis didėjant aukščiui? Paaiškinti Bolcmano skirstinį. Kaip priklauso molekulių vidutinis laisvasis lėkis nuo slėgio? Kas lemia idealių dujų vidinę energiją? Kada gali keistis dujų vidinė energija? Ką vadiname dujų vidine šiluma? Kuo skiriasi Cp ir Cv? Kurio vertė didesnė? Kam yra lygus dujų vieno molio izobarinio plėtimosi atliktas darbas šildant 1K laipsniu? Paaiškinti, įšyla ar atšąla idealios dujos, jeigu jos išsiplečia esant pastoviam slėgiui? Kaip keičiasi dujų temperatūra joms adiabatiškai plečiantis? Kuo skiriasi grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai? Kodėl realus procesai yra negrįžtamieji. Grafiškai pavaizduoti Karno ciklą? Paaiškinti, šiluminių ir šaldymo mašinų veikimo principą? Paaiškinti, entropijos sampratą .Užrašyti jos išraišką? Paaiškinti, entropijos statistinę sampratą, užrašyti jos matematine išraišką? Suformuluoti 2 termod. dėsnį panaudodami enotropijos sąvoką? Ar yra procesų, kurių metu entropija mažėja? Kokiomis sąlygomis vyksta pernešimo reiškiniai? Kokį procesą vadiname difuzija? Koks reiškinys vadinamas dujų klampa. Kaip jis aiškinamas? Koks reiškinys vad. šilumos laidumu? Kaip jis aprašomas? Vandervalso lygtis. Kuo skiriasi kristaliniai ir amorfiniai kūnai? Ką vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti 1 ir 2 rušies fazinius virsmus? Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. Statistiniai molekulių greičiai. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Vidutinis laisvasis kelias. Dujų plėtimosi darbas. Termodinaminės sististemos vidinė energija. Šiluminė talpa. Idealiųjų dujų molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Šiluminių mašinų veikimo principas. Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Nepusiausvyrose sist. Difuzija. Dujų klampa. Šilumos laidumas. Realios dujos.
Fizikos Špera/ paruoštukė (3 pus.)


Molekulinės fizikos konspektai (3)
Vandeniliškasis atomas. Vandenilio pagrindinės būsenos banginė funkcija. Pagrindinis kvantinis skaičius ir jo fizikinė prasmė. Šalutinio kvantinio skaičiaus prasmė. Magnetinio kvantinio skaičiaus fizikinė prasmė. Šterno ir Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Elektrono sukinio ir sukinio magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Vandenilio atomų spektrinių linijų serijos ir formulės. Franko ir Herco eksperimentas bei išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Mozlio dėsnis. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulės rotacinės energijos lygmenys. Molekulės vibracinės energijos lygmenys. Rotaciniu, vibraciniu ir elektroniniu energijos lygmenų diagrama. Molekulinių spektrų samprata. Kvantinių šuolių tipai. Lygmenų užpildymas. Užpildymo apgrąža. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Kvantinių generatorių bei stiprintuvų veikimo principai. Fononai. Metalų šiluminė talpa. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumo samprata. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielek. juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Savasis elektrinis laidumas. Priemaišinis elektr. laidumas. Atomo branduolio nukl. mod. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolinių jėgų savybės, Branduolinių jėgų aiškinimas. Branduolio ryšio energija. Specifine ryšio energija. Mases defektas. Radioaktyvusis skilimas, jo dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduoliniu reakcijų samprata. Reakcijos efektyvusis skerspjūvis. Branduolių dalijimasis. Valdomos branduolinės (dalijimosi) reakcijos. Branduolių sintezės (tarp jų ir termobranduolines) reakcijos. Jų valdymo problema. Dalelės ir antidalalės. Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybė. Subatominių dalelių skirstymas: fotonai, leiptonai, mezonai, barionai. Kvarkų samprata ir svarbiausios jų charakteristikos. Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Pagrindinės jų charakteristikos.
Fizikos Špera/ paruoštukė (3 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |  10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 
15 | 16 | 17 |