MOKSLAS IR FILOSOFIJA
Gvildendami filosofijos ir mokslo santykį, pabandysime tiksliau apibrėžti filosofijos ribas ir galimybes toje srityje, kuri, dažniausiai labai neapibrėžtai, vadinama pažinimu.
Filosofijos Referatas (9 pus.)
Moralė, dorybė, tolerancija
Moralės principas ir laisva valia. Kanto kategorinis imperatyvas. Sąžinė. Dorovės norma, jos ypatumai. Dorovės normų būtinumas. Moralės normų pagrindimas autoritetu ir jo ypatumai. Moralės normų pagrindimas diskursu ir jo ypatumai. Dorybė. Klasikinė dorybės sąvoka ir jos aiškinimas. Pagrindinės dorybės Platono teorijoje. Pagr.dorybės Aristotelio teorijoje. Dorybės T.Akviniečio teorijoje. Mac Intere’o dorybių etika. Tolerancijos supratimas. Termino kilmė ir reikšmė. Tolerancija kaip moralės principas. Tolerancijos sritys (politinė, kūrybinė, religinė). Religinė. Tolerancijos ribos. Netolerancija ir jos apraiškos.
Filosofijos Kursinis darbas (1 pus.)
Natūrfilosofija. Mileto mokykla
Ištrauka iš darbo. Apie filosofijos pradžią sužinome iš perpasakotojų bei kitų autorių pastabų ar komentarų. Pirmasis tokią medžiagą surinko ir susistemino Aristotelis. Jis pirmuoju tikru filosofu laiko vieną iš "septynių išminčių" - Talį iš Mileto. Jonijos kolonijos buvo to meto graikų mokslo ir meno centrai. Čia atsirado ir vystėsi rytų civilizacijų pagrindu: poezija, istorijos mokslas, geografija, astronomija, matematika. Talis (625-547 m. pr. m. e) Milete įkuria mokyklą. Jam gerai žinoma astronomija (sakoma, kad jis nuspėjo 585 m. saulės užtemimą); puikiai orientavosi geometrijoje (akivaizdu, kad jam buvo žinoma egiptiečių gerometrija); jis buvo pirmasis fizikas (fizikai - gamtos mokslininkai, kurie empirinio pažinimo būdu stengėsi pažinti gamtą); be to Talis žinomas kaip geografas, matematikas.
Filosofijos Referatas (2 pus.)
Pažinimas - gėrio ir blogio šaltinis
Įvadas. Pažinimas. Pažinimo problema. Pažinimas kaip gėrio šaltinis. Gėris ir blogis pažinime. Išvados. Literatūra. Priedai. Šiame darbe visų pirma susipažįstame su tuom, kas yra pats pažinimas ir kokios yra pažinimo problemos, kad toliau galėtumėme nagrinėti gėrio ir blogio šaltinius pažinime.
Filosofijos Referatas (11 pus.)
Pažinimo sampratos istorinė raida
Įžanga. Mitinis pasaulėvaizdis. Natūrfilosofai. Ką mąstė trys Mileto filosofai. Niekas nestovi vietoje. Atėnų filosofija. Helenizmas. Dvi kultūrinės sanklodos. Viduramžiai. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Švietimas. Trumpai apie Marksą, Darviną ir Froidą. Mūsų laikai. Išvados.
Filosofijos Referatas (22 pus.)
Platonas apie sielų persikūnijimus
Visa žmonijos istorija yra amžina kova su mirtimi. Kiekvieną kartą, kai žmogus ryžtasi aukai, ar žygdarbiui, jis įrodo, kad gyvena ne mirčiai, bet nemirtingumui. Ateitis priklauso ne tiems, kurie laiko save būties nuomininkais, o tiems, kurie tiki esą būties šeimininkai. Tie, kurie mąsto ir jaučia sielos kuždesį, žino ir sako: artėjame prie naujo supratimo, prie naujos mąstysenos. Reinkarnacija- sielų persikūnijimą ir atgimimą naujam gyvenimui – IV amžiuje prieš mūsų erą pripažino dar Platonas, juo domėjosi ir savo tikėjimą grindė budistai ir indusai.
Filosofijos Referatas (7 pus.)
Platonas valstybė
Įvadas. Platonas. Platono “Valstybė”. Penkta knyga. Šešta knyga. Septinta knyga. Išvados. Literatūra. Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi sau klausymus: kodėl, iš ko, kaip, kam ? Bet kadangi žmogaus dvasia nepakenčia tuštumos, kiekvienas žmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda geresnių ar blogesnių atsakų į minėtuosius klausymus ir tokiu būdu gaminasi savąją filosofiją.
Filosofijos Referatas (12 pus.)
Platono idealios valstybės modelis dabarties aspektu
Turinys. Įvadas. Valstybė. Bendra valstybės samprata. Valstybės filosofija. Platono „Valstybė“. „Valstybės“ gimimas. Platonas apie valstybės valdymo tipus. Platonas apie idealią visuomenę. Platono valstybės teorija. Kodėl valstybę turi valdyti filosofai. Žvilgsnis į platono valstybės filosofiją dabarties aspektu. Platono įtaka. Opozicija prieš platoną. Platoną, matyt deginte degino moralinė krašto degradacija ir Atėnų nesėkmės Pelopeneso kare. Todėl jis norėjo parodyti, kaip valstybė turėtų auklėti žmones – tobulus, dorus piliečius. Valstybė, anot Platono, turėtų rūpintis žmonių charakterio grožiu, kurį apsprendžia jėgos ir saiko harmonija.
Filosofijos Referatas (9 pus.)
Platono idėjų pasaulis
Platonas - Antikos garsusis filosofas, vienas iš didžiųjų Vakarų filosofijos pradininkų. Jis gimė 428 /427 m. pr. e. , o mirė 348 / 347 m. pr. e. Platonas sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui. Kaip Platonas suprato filosofiją, jos esmę ir prasmę? Savo knygoje (veikale) “Puota” Dialogo pokalbyje tarp Diotimos ir Sokrato jis duoda atsakymus į šiuos klausimus.
Filosofijos Referatas (8 pus.)
Platono ir Aristotelio sielos samprata
Sokrato mąstymo paskatintas, Platonas pasuko dualizmo keliu: be jutimais suvokiamų daiktų, pripažino ir amžiną, nekintančią būtį – idėjas. Platono mokymo apie būtį pagrindą sudaro idėjų teorija. Jis skiria idėjų ir daiktų pasaulį. Teigia, kad rūšis (idėjos) egzistuoja idėjų pasaulyje ir nepriklauso nuo daiktų. Juslinio pasaulio daiktai turi būti skiriami nuo idėjų. Jie tik idėjų šešėliai. Tikrove, būtimi reikia laikyti ne daiktus, o idėjas. Platonas priešina idėjas (amžinąją būtį) daiktams (laikinajai būčiai), kurie dalyvauja tose idėjose. Apibrėžti šią teoriją gana sudėtinga, nes jis nuosekliai neišdėstė mokymo apie idėjas.
Filosofijos Referatas (7 pus.)