Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |  7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Keturios toltekų išmintys
Meksikos rašytojo psichologonis ir kartu sėkmingo gyvenimo būdo knyga - vadovėlis "Keturios toltekų išmintys" moko žmonis kaip tapti laisvais nuo blogų įsitikinimų. Nuo pat pradžių knygoje kalbama apie problemas, per kurias daugelis iš mūsų turime vienokių ar kitokių problemų, baimių. Ir turbūt didžiausia baimė kokia tik yra, tai kad žmonės pamate koki mes ištikrųjų viduje esame mus paprasčiausiai atstums. Ir kodėl buvimas savimi toksai gėdingas dalykas? Reflekcija...
Filosofijos Referatas (3 pus.)


Kinų filosofija
Kinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arba klasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919). Konfucijus. Lao Dzė. Chan Fėjus.Vang Čungas. Mao Dze-dungas.
Filosofijos Referatas (2 pus.)


Kultūros samprata
Kultūros apibrėžimas. Kultūros sandara. Pagrindiniai kultūros komponentai. Pagrindiniai kultūros turinio elementai. Pagrindinės kultūros charakteristikos. Kultūra yra daugiapakopė sistema. Subkultūra ir kontrkultūra. Kultūra: 1. žmogiškoji kūryba, suprasta A. vidinio nusiteikimo, B. paties veiksmo ir C. viršesnių išdavų bei idėjų organizacijos prasme. Kultūra - tai visuma materialinių ir dvasinių vertybių, kurias sukūrė bei kuria žmonija visuomenės istorinės praktikos procese ir kurios apibūdina istoriškai pasiektą visuomenės išsivystymo pakopą.
Filosofijos Namų darbas (9 pus.)


Laimė lietuvių filosofijoje
Įvadas. Laimės samprata filosofijos istorijos kontekste. Antika. Viduramžiai. Naujieji laikai. Laimė lietuvių filosofijoje. Laimė senojoje lietuvių pasaulėvaizdoje. Laimė Vilniaus universiteto filosofų darbuose. Lietuvos švietėjiškosios epochos filosofai apie laimę. Laimė moderniojoje lietuvių filosofijoje. XX a. pirmoji pusė. XX a. antroji pusė. Išvados. Literatūros sąrašas
Filosofijos Diplominis darbas (39 pus.)


Laimingas gyvenimas – gyvenimas pagal prigimtį
Laimingas gyvenimas – gyvenimas pagal prigimtį. Reikia susitaikyti su likimu. Reikia siekti tik vertingų dalykų. „Reikia žiūrėti tik vieno – kad tai būtų naudinga ir tinkama visuomenei.“ Nereikia geisti malonumų ir vengti nemalonumų. Nereikia bijoti mirties, nes... Niekas negali sukliudyti siekti tikslo. Šaltinis.
Filosofijos Namų darbas (6 pus.)


Liucilijus Anėjus Seneka. "Laiškai Liucilijui"
„Laiškai Liucilijui“ – tai moralinio tobulinimosi programą dėstantis veikalas. Šioje knygoje Seneka rašo laiškus išdėstydamas savo požiūrį į gyvenimą Liucilijui, cituodamas dažniausiai Epikūrą ir mokydamas jį gyvenimo tiesų. Kiekviename laiške Seneka išdėsto ir pamoko vis naujų požiūrių i gyvenimą. Pirmame laiške Seneka cituoja laiką ir klaidas, kurias mes darome gyvenime. Jo manymu didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, o visas gyvenimas – darant ne tai ką reikia. Seneka moko Liucilijų, kad viskas gyvenime yra svetima tik laikas yra mūsų sąjungininkas.
Filosofijos Referatas (4 pus.)


LIUDVIGAS FOJERBACHAS
XVIII a. pabaigos ir XIX a. pirmosios pusės Europa buvo turtinga filosofinėmis tradicijomis. Tas tradicijas tartum apvainikavo vokiečių mąstytojas Liudvigas Fojerbachas, į pirmą vietą vėl iškėlęs materializmą ir negailestingai griaudamas idealizmą. Jis laiko mas vienu iš žymiausių ikimarksistinio laikotarpio materialistų, klasikinės vokiečių filosofijos atstovų.
Filosofijos Referatas (5 pus.)


Logika
LOGINĖ MINTIES STRUKTŪRA. FORMALIZAVIMAS. PASTOVŪS IR KINTAMIEJI LOGINIAI DYDŽIAI. KAS YRA LOGIKA KAIP MOKSLAS? LOGIKA IR FILOSOFIJA. LOGIKOS REIKŠMĖ. TEIGINIŲ LOGIKA. TEIGINIAI IR GRAMATINIAI SAKINIAI. LOGINIS NEIGIMAS. KONJUNKCIJA. PRIEŠTARAVIMO DĖSNIS. DISJUNKCIJA. NEGALIMO TREČIOJO DĖSNIS. IMPLIKACIJA. LOGINIS EKVIVALIŠKUMAS (LYGIAVERTIŠKUMAS). SIMBOLINIO ŽYMĖJIMO SISTEMOS. SUDĖTINIŲ TEIGINIŲ NEIGIMAS. TEIGINIŲ FORMALIZAVIMAS. SUDĖTINIO TEIGINIO TEISINGUMO REIKŠMĖS NUSTATYMAS, ŽINANT PAPRASTŲ TEIGINIŲ TEISINGUMO REIKŠMES. LOGINIŲ JUNGČIŲ PAKEITIMAS. DVEJYBIŠKUMAS. TEIGINIŲ LOGIKOS DĖSNIAI. TEIGINIŲ LOGIKOS TAIKYMAS SAMPROTAVIMUOSE. IŠSPRENDŽIAMUMO PROBLEMA. IŠRAIŠKOS KONJYNKTYVI NORMALIOJI FORMA. DISJUNKTYVI NORMALIOJI LOGIKA. TEIGINIŲ LOGIKOS TAIKYMAS TECHNIKOJE. PREDIKATŲ LOGIKA. SAVYBIŲ TEORIJA. Propozicinė funkcija, jos pavertimas teiginiu. Kvantoriai ir kintamieji savybių teorijoje. Savybių teorijos dėsniai. Išraiškų pertvarkymas savybių teorijoje. Formalioji implikacija. SANTYKIŲ TEORIJA. Santykių samprata. Veiksmai su santykiais. Specialios loginės santykių savybės. Tapatybės santykis. Santykių teorijos dėsniai. Santykių išreiškimas savybių teorijos terminais. Išsprendžiamumo problema predikatų logikoje. Predikatų logikos taikymas filosofijoje. LOGINIŲ KLASIŲ TEORIJA. Loginė klasė ir jos struktūra. Izomorfizmas ir homomorfizmas.
Filosofijos Konspektas (92 pus.)


MARTYNAS HEIDEGERIS KAUKĖ IR BŪTIS
Graikai mums paliko pasakojimą apie keistą dievą, gyvenusi tuometinės Oikumenės pakraštyje, prie Afrikos krantų, ir keldavusį pamaldų siaubą Helados žmonėms, garbinusiems Olimpo valdovus, įrėmintus į ryškų nekintančios formos kontūrą, skulptūriškai aiškius, paprastus ir pažįstamus. Tą dievą graikai vadino Protėju. Labiausiai jis juos glumindavo formos neturėjimu ir nepastovumu. Protėjas buvo nepagaunamas ir nesuvokiamas, nes vieną akimirką įsikūnydavo į vieną pavidalą, o kitą akimirką jis galėdavo virsti kuo kitu. Ir tų pavidalų buvo be galo daug.
Filosofijos Referatas (7 pus.)


Menas ir Istorijos pažanga G. Hėgelio filosofijoje
Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Meno savitumas. Meno vaidmuo laisvės sąmonės raidoje. Meno ribotumas. Ištrauka iš darbo. Daugelyje darbų nagrinėjančių G. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra G. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, nei G. Hėgelio pažiūrų dėl meno reikšmės sumenkėjimo naujaisiais laikais. Reiktų atkreipti dėmesį kaip tik į G. Hėgelio istorijos filosofijos premisų poveikį aiškinant meną, - poveikį, kuris paprastai nepastebimas, ypač kai jo estetika nagrinėjama atskirai nuo kitų sistemos dalių. Šis atsiskyrimas iš tikrųjų yra labai abejotinas, juo labiau, kad G. Hėgelis, analizuodamas meną, vartojo kitose savo sistemos skyriuose susiformavusias kategorijas. Jo estetikoje pagrindinė meno reikšmės problema gali būti paaiškinta tik atsižvelgiant į laisvės principą.
Filosofijos Referatas (5 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |  7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |