Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 |  6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Gyvenimo prasmės problema filosofijoje
Įvadas. Dėstymas. Egzistencinė filosofija. Prasmė yra visur esanti. Nėra tokios situacijos, kurioje gyvenimas mums nesuteiktų galimybės surasti prasmę, ir nėra tokio žmogaus, kuriam gyvenimas nebūtų parengęs kokios nors užduoties. Galimybė realizuoti prasmę visada unikali, ir žmogus ,kuris gali ją realizuoti, visada nepakartojamas.
Filosofijos Referatas (6 pus.)


Gyvenimo tikslas ir prasmė
Įvadas. Gyvenimo prasmė. Menas gyventi. Gyvenimo tikslas. Gyvenimo filosofija. Sielos atradimas, kaip gyvenimo tikslas. Požiūris į gyvenimą, per apaštalo Petro asmenybę. Atradęs tiesą atrasi net tik save. Išvados. Literatūros sąrašas. Ištrauka iš darbo. Apie gyvenimo prasmę ir savo likimą susimąsto kiekvienas. Kas aš esu? Koks mano gyvenimo tikslas? Kokia gyvenimo prasmė? Ar gyvenimas vertas pastangų gyventi? Šiuos klausimus pažadina pati žmogaus esybė, ir bandymai juos ignoruoti nepadeda. Ieškoti savęs, kaip ir tiesos, skatina pati žmogaus egzistencija. Su kuo save tapatinti? Būdamas beveidis žmogus kankinasi, tačiau kankinasi ir būdamas dviveidis. Laimingas tik tas, kuris surado save, savo gyvenimo tikslą, prasmę. Bet kaip tai padaryti? Ir šie klausimai kamuoja žmogų nuo senų laikų. Kodėl žemiškasis gyvenimas nėra amžinas, kodėl jis artėja į mirtį? Ar mirtis tai mūsų gyvenimo tragiškumas, ar tai reiškia sielos nemirtingumą ir amžinybės būtinumą. Juk be amžinybės gyvenimas būtų beprasmiškas.
Filosofijos Referatas (12 pus.)


Heideggerio gyvenimas ir kūryba
M. Heideggeris gimė 1889 m. rugsėjo mėn. 26 d.Vokietijoje, Meskirche, Badeno-Viurtenbergo žemėje. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. Studijavo teologiją, vėliau filosofiją, dvasios ir gamtos mokslus. Mokėsi pas filosofą fenomenologą Edmundą Husserlį (1859-1938) Fribūre, tapo jo asistentu, 1915 m. gavo docento vietą. Trejus metus atliko karinę tarnybą. 1923-1928 m. dėstė Marburgo universitete, vėliau Fribūro universiteto Filosofijos katedroje pakeitė Husserlį. Skirtingai negu S.Kierkegoras, M. Heideggeris buvo sistemos kūrėjas, profesionalus filosofas.
Filosofijos Referatas (8 pus.)


Holbacho ateistine filosofija
Filosofinis ateizmas ir religija istorijoje: nuo antikos iki naujųjų laikų. Holbocho ateizmas. Kritiškas religinio tikrovės vaizdo tyrinėjimas. Ar religija gali būti žmogaus laimės priežastis, gyvenimo prasmė?
Filosofijos Referatas (9 pus.)


Homoerotizmas Platono "Puotoje"
ĮVADAS: DIEVO DOVANA, AR DIEVO BAUSMĖ? ANKSTYVASIS HOMOSEKSUALUMAS. SENOVĖS GRAIKŲ HOMOSEKSUALUMO TEORIJA PLATONO „PUOTOJE”. BAIGIAMASIS ŽODIS. LITERATŪROS SĄRAŠAS. Ištrauka iš darbo. Dažnai gali išgirsti klausimą: kas yra homoseksualumas – Dievo dovana, ar Dievo bausmė? Senovės graikų kalboje nėra žodžio, kurį galėtume versti “homoseksualus”. Šioje visuomenėje nebuvo tokių seksualinių kategorijų, kokias turime mes. Mūsų seksualinės išraiškos sąvokų bei kategorijų pagrindas yra partnerių lytis:apie heteroseksualumą kalbame tuomet, kai partneriai yra skirtingų lyčių, o apie homoseksualumą – kai abu priklauso tai pačiai lyčiai. Ankstesniais laikais įvairiose tautose apie žmones, atrodo, buvo tiesiog kitaip mąstoma. Mokslininkai yra aprašę daug kultūrų, kuriose erotizmas tarp tos pačios lyties asmenų užima visai kitokią vietą nei mūsiškėje. Dabartinių sąvokų “homoseksualumas” ir “seksualinė orientacija” graikų kalboje nebuvo. Erotizmas tarp tos pačios lyties asmenų buvo laikomas kiekvieno visuomenės nario natūralia seksualinio patyrimo dalimi ir tai patvirtina, kad homoseksualizmas, kaip specifinio asmens požymio samprata, neegzistavo.
Filosofijos Referatas (11 pus.)


IMANUELIS KANTAS
Kantas (Kant) — XVIII a. vokiečių buržuazijos teoretikas. Švietimo laikotarpio idėjų, ypač Ž.-Ž. Ruso (Rousseau, 1712—1778), veikiamas, jis mėgino sukurti teoriją, kuri parodytų žmogaus vietą pasaulyje, išaiškintų, ko reikia, kad žmogus būtų vertas savo vardo. Tačiau švietėjiškos idėjos XVIII a. Vokietijoje susidūrė su specifinėmis sąlygomis: labai silpna ekonomika, kur vyravo feodalinis gamybos būdas, politiniu susiskaldymu ir kitomis iš to plaukiančiomis kon- sekvencijomis. Vokiečių mąstytojai, pabūgę prancūzų revoliucijos pasekmių ar nematydami jėgos, kuri galėtų jų idėjas įgyvendinti, derino jas prie esamos padėties arba skelbė abstrakčiai, nesiedami su gyvenimu.
Filosofijos Referatas (5 pus.)


Istorinė žmogaus būtis
ASMUO. LAIKAS. LAIKO IR ŽMOGAUS SANTYKIS. ŽMOGUS KOVOJA PRIEŠ LAIKĄ. ISTORIJA- TAI YPATINGAS LAIKAS. ATMINTIS. TAUTINĖ ATMINTIS. KALBA. KULTŪRA. TRADICIJA. Istorija - tai žmogaus kova su laiku, bandymas išlikti laiko praeinamybėje. Jos buvimas susijęs su žmogumi, todėl ir aiškinti jos būtinybę vertėtų pradėti nuo pačio žmogaus.
Filosofijos Referatas (7 pus.)


Kas yra būtis? Būties kaip tikrovės pagrindo ieškojimas ikisokratų filosofijoje
Įvadas. Ikisokratinė filosofija. Jonijos filosofija. Italikų filosofija. Klasikinė filosofija. Platoniškoji ontologija. Aristotelio ontologija. Išvados. Literatūra. Antikinėje civilizacijoje būta visko: ir pakilimo ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji buvo pasiekusi Aristotelio laikais. Po Aristotelio susidomėjimas filosofija sumažėjo, filosofija nuskurdo. Tai atsitiko dėl daug priežasčių. Tikriausiai nemažą reikšmę turėjo ir civilizacijos raida. Ji tuo metu pasiekė savo apogėjų, o vėliau pradėjo smukti.
Filosofijos Referatas (12 pus.)


Kas yra filosofija
Ištrauka iš darbo. “Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas.” Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba “ ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintys objekto.” Filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prienama visiems.
Filosofijos Referatas (3 pus.)


Kas yra meilė
Ištrauka iš darbo. Kas yra meilė? Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiškinimo. Norime žinoti, kaip su meile susitinkame, ką ji mums duoda. Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus. Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsų jausmus, skatina susimąstyti, nuolat ieškoti kelių į tai, kas tauru ir gražu. Meile paprastai laikome taurų asmenybės taurų asmenybės jausmą, kuris yra prigimties duotų ir kultūros sukurtų žmogiškųjų savybių vientisumo išraiška. Meilė yra fizinio, dvasinio ir dorovinio prado vienovė. Meilė būdinga visiems žmonėms, tik kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai. Žmogaus meilė atitinka jo dvasinės kultūros lygį. Estetinis neišprusimas, savininkiška psichologija, pareigos, savigarbos, užuojautos, gėrio, grožio, jausmų skurdumas yra didžiausi ir pagrindiniai draugystės ir meilės priešai.
Filosofijos Referatas (7 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 | 5 |  6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |