Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 |  5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Filosofinio mąstymo specifika
Filosofinio mąstymo specifika. Iki platoninė antikos ontologija. Iki Platoninė antikos antologija.(Sofistas ir Sokratas ). Platono antologija kaip eidosų teorija. Kosmologinė ir teologinė visuomenės samprata. Bendroji viduramžių mąstymo ir filosofinės kultūros charakteristika. Renesanso antropocentrinis mąstymas Didžiausiu autoritetu tampa Platonas.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (2 pus.)


Frydricho Nyčės antifilosofija
Dviejų paskutinių šimtmečių sandūroje niauriame Vakarų intelektualiniame horizonte patekėjo pirmo ryškumo žvaigždė. Tai buvo Frydrichas Nyčė, mąstytojas, netelpantis į jokius įprastinius kultūros ar filosofijos istoriko braižomus rėmus, neišmatuojamas akademiniais mąsteliais, lyg Protėjas mainantis kaukes, tūkstantveidis unikumas, iki pat mūsų dienų nepraradęs mįslingumo ir keisto, beveik patologinio patrauklumo. Dar ir dabar neaišku, kas gi iš tikrųjų buvo Nyčė, nors apie jį ir prirašyta kalnai knygų.
Filosofijos Referatas (9 pus.)


Friedrich Nietzsche (Fridrichas Nyčė) knygos “Tragedijos gimimas” analizė
Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VII a. pr. Kr. pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai Vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio sampratai. Jie laisvai samprotavo apie pasaulį, ir šių svarstymų nevaržė jokios religinės dogmos. Jų pačių religija, ta gausybė žmogaus pavidalo dievų, nedaug tebuvo susijusi su šitomis spekuliacijomis apie Visatą. Graikai sukūrė didžią literatūrą, jiems priklauso garsiosios Aishilo, Sofoklio, Euripido tragedijos. Fridrichas Nyčė gyveno antrojoje XIX a. pusėje. Tuo laikotarpiu neregėtai iškilo ir sustiprėjo Vokietijos valstybė. Vokiečiai ypač didžiavosi savo universitetų kultūrine pažanga. Nyčė labai kritiškai vertino šią “kultūrą”. Jo įsitikinimu, tiek daug laimėjusi Vokietija neteko svarbiausio dalyko. Šalis prarado sielą, žmones užvaldė pasitenkinimas savimi, sukūrusi materialinę gerovę Vokietija užmiršo dvasią. Kultūra smuko. Nyčė laikė save pranašu, jautė turįs misiją - pažadinti savo kartą, atverti jai akis ir parodyti, kokioms netikroms vertybėms ji tarnauja.
Filosofijos Referatas (12 pus.)


G. W. Hėgelio būties samprata
Visų gamtos ir visuomenės reiškinių pirmapradžiu pagrindu Hėgelis laikė ne materiją, o dvasią, „pasaulinį protą“. Tačiau filosofija atnešė mintį, kad pasaulyje viešpatauja protas, todėl ir pasaulinė istorija vyko protingai. Pažindamas save protas kuria gamtą, žmogų ir žmonių visuomenę. Protas yra begalinė jėga, nes jis nėra toks silpnas, kad pasitenkintu idealu ir egzistuotų kažkur anapus žmonių galvose. Hėgelis sakė, jog proto dėsniai yra paties pasaulio dėsniai, ir todėl mes kartu pažįstame realų pasaulį
Filosofijos Referatas (3 pus.)


GEORGAS HEGELIS
G. Hegelis (Hegel) gimė 1770 m. rugpjūčio 27 dieną Štutgarto administracijos tarnautojo šeimoje. Jo gyventas laikotarpis pasižymėjo audringais istoriniais įvykiais, kurie vienaip ar kitaip veikė apsišvietusius to laiko žmones. G. Hegeliui dar studijuojant filosofiją ir teologiją Tiubingeno universitete, Prancūzijoje praūžė buržuazinė revoliucija, kurios įvykius jautriai pergyveno ir Vokietijos studentai. To meto G. Hegelio dienoraštis mirga šūkiais, reiškiančiais susižavėjimą prancūzų revoliucija ir jos idealais. Sekdamas prancūzais, su savo bendraminčiais jis sodina laisvės medį, steigia studentų klubą, kovojantį už Vokietijos laisvę.
Filosofijos Referatas (5 pus.)


Gėrio ir blogio samprata
Įvadas. Gėris ir blogis. Gero ir blogio poelgio pasirinkimas. Gera ar bloga valia? Gėris ir blogis stoikų etikoje. Platono gėris ir blogis. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Šio referato tikslas – supažindinti ir susipažinti su gėrio ir blogio sąvokomis; pažiūrėti ką apie šiuos dalykus mąsto antikos laikų filosofai bei kiti gerai žinomi autoriai
Filosofijos Referatas (11 pus.)


Gyvenimo esmė
DARBO TIKSLAS. UŽDAVINIAI. Pasaulio pažinimas. 1 intarpas. 2 intarpas. Gyvenimo esmės supratimas visuomenėje. 3 intarpas. Žmogaus dvasiniai ir materialiniai poreikiai. 4 intarpas. IŠVADOS. Pasaulis, toks kokį mes pažįstame, yra daugelį metų trukusios evoliucijos rezultatas. Žmonijos istorija yra daug kartų trumpesnė, todėl natūralu, kad žmogus vis stengiasi jį pažinti ir suprasti. Tačiau pažinimo galimybės vis auga ir greitai ateis diena, kada žmogus galės pasakyti, kad žino viską apie jį supantį pasaulį. Žinoma, žodis greitai reliatyvus. Toji diena gali ateiti po šimto, penkių šimtų o gal ir daugiau metų. Kita vertus, pasaulio struktūra ir raidos principai nėra jau tokie sudėtingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tik gimęs kūdikis žiūri į pasaulį su smalsumu ir nuostaba, baime, nes jo nepažįsta (kaip žinome nežinojimas gimdo baimę).
Filosofijos Referatas (7 pus.)


Gyvenimo planas
„Gyvenimo plano nebuvimas reiškia, kad yra gyvenimo žlugimo planas“ (B.Franklinas). Daug kas veikia kiekvieno žmogaus gyvenimą: lytis, poreikiai, tėvai, autoritetas, mokykloje įgytas išsilavinimas, profesija. Nemažą reikšmę turi istoriniai įvykiai, ekonominiai santykiai. Bet svarbu, kad gyvenime žmogus pats mokosi priimti sprendimus, juos pagrįsti ir pagal juos gyventi. Tai pat turi savo ateities planą. Kiekvieno iš mūsų gyvenimo pradžia priklauso nuo tėvų. Jie pirmieji pradeda formuoti kiekvieno gyvenimo pagrindą. Jie globoja ir auklėja mus nuo pat gimimo. Auklėjimą šeimoje galima suprasti kaip asmenybės ugdymą, jos prigimties plėtojimą, dorinimą. Daugumai tėvų rūpi vaiko valios ugdymas.
Filosofijos Rašinys (3 pus.)


Gyvenimo prasmė ir tikslas
ĮVADAS. GYVENIMO PRASMĖS / TIKSLO SAMPRATA RYTŲ FILOSOFIJOJE. Materialūs – antimaterialūs pasauliai. Sielos atradimas. GYVENIMO TIKSLO SAMPRATA VAKARŲ FILOSOFIJOJE. Dievo metafizika. Dievas ir laisvė. Sąmonė, siela. Supratimo raida. IŠVADOS. LITERATŪRA.
Filosofijos Referatas (8 pus.)


Gyvenimo prasmė. Kas padaro žmogų laimingą.
Įvadas. Gyvenimo prasmė. Į gyvenimo prasmę per kančią. Gyvenimas pagal krikščionybę. Ar būti reiškia prasmingai gyventi. Beprasmybė. Kada žmogus laimingas? Išvados. Kam mes apskritai mąstome, svarstome, maža to – kam gyvename. Koks yra pagrindinis mąstymo ir gyvenimo tikslas, paskirtis, pagrindas? Vis nauji akimirkos džiaugsmai ir pilnutinės laimės siekimas, nepastovūs ir dužlūs, ar patvarūs ir amžini dalykai? Tą vidinį gyvenimo turinį ir pamatą įprasta vadinti žmogaus gyvenimo prasme. Filosofų požiūriai, kas ji yra ir kaip jos siekti, taip pat skiriasi. Žmogaus prasmės klausimas vienu iš esminių rūpesčių virsta įvairių laikotarpių lūžiais (ypač per karus). Kai žmonės žūsta ir gyvenimas dūžta, ypač norime suprasti, kaip galėtume įprasminti savo buvimą? Kančia prasminga, jei tampa moraliniu veiksniu gyvenime, jei žadina žmogų iš egoistinės laimės. Laimę galima rasti, bet prasmė gali būti sukuriama tik paties žmogaus kūryba, skirta visiems. Tik šitaip įprasmintas žmogaus buvimas nenublanksta prieš mirtį.
Filosofijos Referatas (11 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 | 4 |  5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |