Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Filosofijos įvado konspektai
Kas yra filosofija? Kokia yra filosofijos struktūra? Radikalus klausimas filosofijoje. Trys aspektai. Filosofijos apibrėžties du esminiai dalykai. Filosofijos metodas, objektas ir tikslas. Trys filosofijos dalys – problemų grupės. Filosofijos laikotarpiai Europoje. Filosofijos kilmė. Senovės Rytų civilizacijos. Filosofijos kilmė. Graikija. Mitai. Kosmologiniai. Teogoniniai. Antropomorfiniai. Teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimas. Skirtumai nuo mitologinio. Gyvenimo taisyklės. Graikijoje. VII a.pr.m.e. Senovės filosofijos periodai. Kurią pasaulio stichiją Talis, Anaksimenas ir Herakleitas pripažįsta daiktų pradu? Ką daiktų pradu paskelbia Anaksimandras? Talis Miletietis. Perėjimas nuo mitologijos prie mokslo. Talio problema. Anaksimandras Miletietis. Pradas. Jo taikymas. Aperionas. Kaip Graikų mitologijoje yra aiškinamas chaosas ir kosmosas? Herakleitas Efisietis. Pasaulio ir jo tvarkos samprata. Visuotinio kintamumo teorija. Parmenido būties teorija. Koks yra mąstymo ir būties santykis? Būties kaip Vienio samprata. Empirinio pasaulio egzistavimo problema. Pitagoras. Pasaulio tvarkos problema. Pitagoro pasaulio ir jo tvarkos samprata (skaičių teorija). Demokritas Abderietis. Atomistinis pasaulio aiškinimas. Kokius pasaulio pradus skiria atmistai. Demokrito kosmologija. Demokrito pažinimo teorija. Sokratas. Etinės pažiūros. Sokrato logika. Elenktinis metodas. Majeutinis metodas. Analogija. Indukcija. Definicija. Platonas. Idėjų koncepcija. Platono pažinimo teorija. Kokias pažintines galias skyrė Platonas? Pažinimo kaip prisiminimo samprata. Platono valstybės teorija. Valstybės luominė sąranga. Luomų funkcijos. Platono trikampis. Demiurgas. Aristotelio būties teorija. Substancija. Statinis tikrovės aspektas: forma ir materija. Dinaminis tikrovės aspektas: potencija ir aktualybė. Aristotelio judėjimo koncepcija. Priežastingumo koncepcija. Aristotelio kosmologija (gamta kaip formų hierarchija); teologija (Dievo kaip pirmojo judintojo samprata). Aristotelio etika. Aukščiausio gėrio samprata. Dorybių klasifikacija. Dorybės kaip vidurio tarp dviejų kraštutinumų samprata. Aristotelio politika. Valstybės prigimties problema. Politinių santvarkų klasifikacija ir jų vertinimas. Geriausia valstybinė santvarka. Kuo viduramžių pasaulėžiūra skiriasi nuo Antikos pasaulėžiūros? Eriugena. Sukūrimo koncepcija (4 dalys). Panteizmas. Universalijų problema. Tomas Akvinietis. Teizmas. J. Lokas. Pirminių ir antrinių idėjų koncepcija. R. Dekartas. Subjektyvistinė filosofijos orientacija. R. Dekarto metodo samprata. R. Dekarto kūniškų daiktų egzistavimo įrodymas. Kūniškų daiktų samprata. R. Dekarto Dievo būvimo įrodymas. R. Dekartas. Metodas. Idėjos. Trys substancijos. Dualizmo monizmas. I. Kanto pažinimo teorija. Metafizikos pagrindo problema. Sprendinių klasifikacija. Apriorinės juslumo formos. Grynosios intelekto sąvokos. Grynosios proto sąvokos. I. Kanto moralės teorija. Valios samprata. I. Kantas. Fenomenai. Noumenai. Kriticizmas. Tomas Hobsas. Kūnų rūšys. Vertybė. La Mettrie. Mechanistinis materializmas. Hegelis. Trys absoliutinės idėjos būties formos. Pasaulinis protas. Kuo filosofija skiriasi nuo mokslo, meno, religijos ir ideologijos? Filosofija ir religija (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir menas (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir ideologija (skirtumai, bendrumai, santykiai). Filosofija ir mokslas (skirtumai, bendrumai, santykiai). Christianas Wolffas. Finalizmas. Holbachas, d‘Alambertas. Kauzalizmas. Simonas de Laplace‘s. Determinizmas. Indeterminizmas. Johannas Gottlibas Fichė. Būtinumas. Gamtos determinacija. Materialistinė istorijos samprata (K. Marksas).Susvetimėjimo problema K. Markso filosofijoje. K. Marksas. Ekonominis determinizmas. S. Kierkegaardas. Gyvenimo stadijų koncepcija. Estetiškumo ir etiškumo santykis. Etikos ir tikėjimo santykis. S. Kierkegaardas. Tikėjimo paradoksas. Metafizikos kritika R. Karnapo filosofijoje. Socialinių reiškinių determinacija. (mikro, makro). Žmogaus gyvenimas. Fatalizmas. Pažinimo šaltiniai: jutimas, suvokimas. Racionalizmo ir empirizmo sankirta, pagrindiniai jų atstovai. Akivaizdumo teorija. Klasikinė tiesos samprata. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata.
Filosofijos Konspektas (26 pus.)


Filosofijos įvado santrauka
Filosofijos kilmė. Filosofijos paskatos. Žmogus turi. Filosofijos esmė. Pagrindinės filosofijos problemos. Antropologija. Būties teorija. Ontologija. Anaksimaudas. Būtis. Pitagoro. Tikrovė. Daiktai ir idėjos. Idealizmas. Platonas. Daikto idėja. Aristotelis. Kantas ir Nyčė. Froidas. Egzistencijos filosofijos pradininkai.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (1 pus.)


Filosofijos konspektai
FILOSOFIJA: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Sokrato asmuo ir fenomenas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Viduramžių filosofija. Dievo buvimo įrodymai. Renesansas. Gamtos filosofija. Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Empyrizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.. FILOSOFIJA: istorinė dalis. Senovės Graikijos filosofija. Priešsokratinė filosofija. Sokrato asmuo ir fenomenas. Aristotelio tradicija. Pagrindinės ontologinės sąvokos. Materija ir forma. Ontologinis priežastingumas. Helenizmo laikotarpis. Viduramžių filosofija. Dievo buvimo įrodymai. Renesansas. Gamtos filosofija . Mokslo filosofija. Naujieji laikai. Empyrizmas. Kantas ir jo transcendentalinė filosofija. Empirizmas, racionalizmas ir transcendentalinė filosofija. Dvasios filosofija. Šiuolaikinė būties filosofija.
Filosofijos Konspektas (46 pus.)


Filosofijos konspektai (2)
Koks ginčas apibūdina Naujųjų laikų filosofiją. Kas yra tikra, anot Descarte'o. Kaip Descartesas įrodo Dievo buvimą. Descarteso dualizmas. Spinozos determinizmas. Kūno- sielos santykis pagal Spinozą. Pagrindinė Leibnizo doktrina. Sielos - kūno santykis pagal Leibnizą. Locke`o tobula rasa. Hume`o priežastingumo problema. Hume`o indukcijos problema. Dvasios filosofija - Hėgelis Pažinimo istoriškumo tezė. Dialektinis procesas anot Hėgelio. Žmogaus-valstybės santykiai anot Hėgelio. Filosofijos dialektinė raida. Koks pagrindinis Kanto filosofijos klausimas, Kokios jo formuluotės,. Kaip Kantas suskirste žmogaus žinias. Kaip Kantas suskirstė sprendinius. Ką reiškia Kanto terminas "transcendentalinis"? Kokį perversmą Kantas įvykdė filosofijoje. Kas - anot Kanto - sudaro pažinimą. Koks yra proto uždavinys pagal Kantą. Tikėjimo sritis pagal Kantą. Ką Heideggeris vadina "čiabūtimi"? Kas yra egzistencialai ir kokie jie yra? Kaip Heideggeris supranta "rūpestį"? Žmogaus iaikiškumas anot Heideggerio. Renesanso kultūros bruožai. Montaigne`io pažiūros. Esė kaip filosofinės literatūros žanras. Pranciškaus Saleziečio teologija. Bruno gamtos filosofija. Mokslo metodas anot Bacono. Bacono stabų ( chimerų) teorija.
Filosofijos Konspektas (5 pus.)


Filosofijos konspektai (3)
Filosofija ir pasaulėžiūra. Pasaulėžiūros sąvokos turinys. Filosofija ir mokslas. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumas Platono objektyvaus idealizmo esmė: idėjų teorija, substancijos samprata, sielos ir valstybės teorijos. Platono filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai-Aristotelis apie pasyvią materiją ir aktyvią formą. Aristotelio filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai. Viduramžių filosofijos bruožai. A.Augustinas apie žmogų, Dievą, taiką, amžinybę, istoriją, valstybę. Renesanso filosofijos kryptys. Empirizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje ( F.Bekonas, D. Lokas, D. Berklis), F. Bekonas apie mediciną. Racionalizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje (R. Dekartas, B. Spinoza, Leibnicas). R. Dekartas apie mediciną. Imanuelio Kanto pažinimo teorija ir etinis mokymas. Hėgelio objektyvaus idealizmo sistema: logika, gamtos filosofija, dvasios filosofija. Marksistinė filosofija: materialistinė istorijos samprata ir žmogaus susvetimėjimo problema. Voliuntarizmo filosofijos esmė. A. Šopenhaueris ir F. Nyčė apie pasaulinę ir individo valią Egzistencinės filosofijos šaltiniai. Formos. Katalikiškojo egzistencializmo esmė. Pozytivizmas. Raidos etapai. Problemos. Fenomenologinės filosofijos esmė, pagrindiniai principai. Hermeneutinės filosofijos esmė ir pagrindinės problemos. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinė būties samprata. Dvasia ir siela. Pasaulio pažinimo dėsningumai. Pažinimo mechanizmas. Žmogaus pažintinių galių, sugebėjimo suvokti ir mąstyti charakteristika. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibūdinimas. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinė tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus būties specifika. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Moralės filosofijos tyrinėjimo objektas, subjektas, svarbiausios sąvokos, moralės filosofijos tikslai ir funkcijos. Gėrio samprata Aristotelio dorybių. Epikūro hedonizmo, stoicizmo ir krikščioniškos etikos teorija. Laisvė ir pareiga Kanto dorovės metafizikoje. Asmens orumo ir autonomijos samprata. Utilitarizmo moralės filosofijos logika ir principai. Naudingumo koncepcija. Teisingumo ir atsakomybės problemos šiuolaikinėje visuomenėje. (J. Rawlso teorija, H.Jonas, K. Levinas). Filosofija ir medicina. Filosofija medicinoje ir medicinos filosofija. Žmogaus embriono prigimtis. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo teorijų pagrindiniai argumentai. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Žmogaus kūno sampratos raida. Kūno asmens ir nuosavybės santykis. Sveikatos ir ligos filosofija. Liga kaip tam tikras egzistencijos būdas. Gydytojo ir paciento santykis fenomenologiniu požiūriu. Mirties samprata: filosofinis, teologinis, psichologinis, teisinis, medicininis aspektai. Mirties medikalizavimo problema. Mirties problema. Mirtis kaip gamtinis ir dvasinis reiškinys. Mirties rūpesčio filosofinė prasmė. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (7 pus.)


Filosofijos konspektas
Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto filosofijos konspektas. Filosofija painimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Okultizmas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. . Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas. Būties teorija (ontologija). VIDURAMŽIŲ METAFIZIKOS SPECIFIKA. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Naujausių laikų būties teorijos. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Pažinimo filosofija. Alternatyviosios filosofijos klausimai. Tautų formavimosi veiksniai.
Filosofijos Konspektas (30 pus.)


Filosofijos objekto apibrėžimo problematika
Įvadas. Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objekto apibrėžimo problematika. Išvados. Literatūra. Ištrauka iš darbo. Filosofijos objekto problema tai mąstymo specifika – tai kiekvieno žmogaus savaimis supratimas, tyriamas sferos aiškinimas. Tiesioginis atsakymas kas yra filosofijos objektas yra neįmanomas. Filosofijos specifinė savybė yra ta, jog jos objekto beveik neįmanoma nusakyti tiesiogiai . Tai padaryti yra ypač kėblu, dėl to, jog skirtingos filosofinės mokyklos skirtingai ar net priešingai apibrėžia pagrindinį filosofijos uždavinį, t.y. nurodo skirtingas filosofinio objekto sampratas .
Filosofijos Referatas (4 pus.)


Filosofijos Pagrindai
Filosofijos specifika. Parafizika. Fizika. Metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Būties problema. Ikisokratikai. Sokratas, Platonas ir Aristotelis. Viduramžiai. Atgimimas. Klasicizmas. Švietimas. 19a. ir 20a. klasikinė ir neoklasikinė filosofija. Nebūties problema. Krikščionybė apie būtį. Sąmonės problema. Problemos istorija. Jutiminė ir racionalioji sąmonė. Kalba ir mąstymas. Sąmonė ir tikrovė. Vardų sąrašas.
Filosofijos Konspektas (139 pus.)


Filosofijos paruoštukė
Filosofijos kilmė. Filosofinio ir mitinio mąstymo santykis. „Filosofijos“ apibrėžimai. Filosofijos objektas, nagrinėjamos problemos, struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Jonijos mokykla: pasaulio genezės problema ir „prado“(arche) sąvoka. Elėjos mokykla: Parmenido „būties“ samprata. Pitagorietiška pasaulio samprata. Antikinis atomizmas. Platono „idėja“. Aristotelio „forma“ ir „materija“. Būties hierarchija. Ginčas dėl universalijų: realizmas ir nominalizmas. Substancijos samprata. Subjektyvistinis posūkis filosofijos istorijoje. R. Descartes Dievo buvimo „įrodymas“. R.Descartes dualizmas. Materialistinis monizmas. Imaterialistinis monizmas arba sujektivusis idealizmas. I. Kanto fenomenai ir noumenai. G. Hegelio pasaulinis Protas. F. Nietzsche‘s metafizikos kritika: „galios valia“. F. Nietzsche‘s moralės genealogija. E. Husserlio fenomenologija. Egzistencializmas. M. Heideggerio „Būties“, „Nieko“ ir „esinio“ samprata. Wittgeinsteino loginė ontologija. Finalizmas ir kaukalizmas gamtos filosofijos istorijoje. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalizmas ir empirizmas. I. Kanto transcendentinė filosofija. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos kaip akivaizdumo samprata. Koherencinė tiesos samprata. Mokslo ir metafizikos demarkacijos problema. Etika: teorinė ir praktinė filosofija. Platono etika. Aristotelio etika. Epikūrizmas. Stoikų etika
Filosofijos Špera/ paruoštukė (1 pus.)


Filosofijos paruoštukė
Filosofija kaip metafizika. Filosofija (F.) ir religija (R.). Filosofija (F.) ir mokslas (M.).Filosofijos (F.) objektas. IkiSokratikai apie būtį. Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. Būtis absoliučioji ir santykinė. Būtis ir pasaulio vienybė. Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. Jutiminė ir racionalioji sąmonė. Diskursyvine sąmonė. Sąmonė ir būtis. Pažinimo teorijos nuo sokratiku iki Aristotelio. Pažinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo.Klasikinė demokratija.Vertybes ir savokos mokslo pažinime. Teisinė demokratija. Empyrinis ir teorinis pazinimas. Mokslo teorijos funkcijos. Pažinimo subjektas ir objektas. Istorinės sąmonės sąlygos ir prielaidos. Paranormaliojo pažinimo prielaidos. Fetišistinė sąmonė. Religijos sąmonė. Kultūra ir civilizacija. Menas ideologinis ir kūrybinis. Evoliucija ir istorija: istorinio proceso modeliai. Evoliucija, vystymasis ir progresas.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (6 pus.)


Puslapiai    1 | 2 | 3 |  4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |