Referatai MOKSLO DARBAI KURSINIAI KONSPEKTAI PARUOŠTUKĖS

      PRADŽIA   DARBŲ TIPAI   TAISYKLĖS    PAGALBA    KONTAKTAI

Referatai.eu

Puslapiai    1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 

Estetika
Švietimo epochos estetika (Anglija, Prancūzija, Vokietija). Kanto estetika. Gėtė. Šelingas. Hėgelis. Iracionalizmas: Šopenhaueris, Kirkegoras, Nyčė. Estetiškumo prigimtis. Estetiškumo prigimtis. Pagrindinės estetikos kategorijos. Estetinis skonis. Grožis ir bjaurumas. Didingumas ir tragiškumas. Meno funkcijos. Meno morfologija. Meninės kūrybos proceso psichologijos objektas. Talentas, genijus, meistriškumas. Genialumo psichopatologija. Menininko kūrybinio potencialo elementai. Sumanymas ir jo įgyvendinimas. Intelektualaus ir emocionalaus pradų dialektika meninės kūrybos procese.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (3 pus.)


Estetikos konspektai
Estetikos mokslo objektas. Indų estetikos savitumas. Natysatros estetika. Alamkarikų mokykla. Kašmyro simbolikos mokykla. Kinų estetikos savitumai. Konfucionizmo ir taoizmo estetika. Kinų Peizažinės tapybos estetika. Vėtros ir srauto, intelektualu estetika. Intelektualų estetika. Japonų estetikos savitumai. Zen estetikos tradicija. Islamo estetikos savitumai.
Filosofijos Konspektas (14 pus.)


Fenomenologija
Įvadas. Fenomenologija. Edmundas Husserlis. Filosofai fenomenologai ir jų mąstysena. Edmundas Husserlis. Maurice‘as Merleau-Ponty. Maxas Scheleris. Fenomenologijos įtaka ugdymo teorijai ir praktikai. Opozicija. Hermeneutika. Išvados. Klausimas apie būties prasmę, apie žmogaus vietą pasaulyje, apie visų daiktų esmę – tai mūsų mąstymo pagrindas. Todėl filosofija ir laikoma visų mokslų „motina“. Klausimai, kuriuos filosofija keldavo nuo antikos iki dabarties, keičiantis aplinkybėms skambėdavo vis kitaip, bet jų esmė visada išlikdavo panaši. Bet kas gi yra toji filosofija? Ką ji nagrinėja, kokia jos paskirtis, kam ji reikalinga? Turbūt nesuklysiu teigdama, jog daugelis žmonių paklausti, kas yra filosofija, vargu ar atsakytų...
Filosofijos Referatas (16 pus.)


Feromagenetiko histerizės kilpos tyrimas
Darbo tikslas: gauti oscilografo ekrane toroido formos feromagnetiko histerizės kilpą ir apskaičiuoti permagnetėjimo nuostolius. Primonės: feromagnetiko histerizės kilpos tyrimo stendas. Pagrindinės formulės. Darbo rezultatai. Darbo rezultatai. Tyrimo stendas (jo schema). Išvados. Naudota literatūra.
Filosofijos Laboratorinis (2 pus.)


Filosofija ir kultūra
Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomenę) iš gamtos,- elgesio ir bendravimo formos ir visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai, teoriniai požiūriai ir meno kūriniai, idealai ir tikslai, ritualai ir mitai. Kultūrą sudaro tai, ką žmogus apdorojo, išpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti. Išsiaiškinti, kas yra kultūra, nėra lengva todėl, kad kultūra gali būti imama įvairiais atžvilgiais ir kad į kultūros aptarimo pagrindą gali būti padėti įvairios kultūros elementai. Kultūra gali būti imama ir visuomeniniu atžvilgiu, vidiniu ir išoriniu, ji gali būti aptariama kaip vidinis nusiteikimas, veiksmas, išdava ir .
Filosofijos Referatas (11 pus.)


Filosofijos egzamino konspektai
Teorinė dalis: filosofijos disciplinos ypatingumas ir santykiai su kitomis žmogaus veiklos sritimis. Pagrindinė filosofijos įvado problema. Detaliau apie žodžio "filosofija" kilmę . Filosofijos pradžia ir ištakos. Pagrindinis filosofinio mąstymo bruožas. Filosofijos metodas. Filosofijos tema. Filosofijos prielaidos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir specialieji mokslai. Realieji mokslai. Formalieji mokslai . Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Filosofija ir ideologija . Kas yra filosofija? Pagrindiniai filosofijos klausimai
Filosofijos Konspektas (25 pus.)


Filosofijos egzamino paruoštukė
Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofijos ir mokslo santykis. Folosofijos užuomazga Antikinėj Graikijoj. Klasikinė antikos filosofija - Platonas ir Aristotelis. Hegelio idealistinė filosoija. Materija ir idėja. Pagrindinės ontologinės formos. Filosofijos pažinimo teorija. Dekartas. D. Hiumo empiristinė gnoseologija. Kanto pažinimo teorija. Pozityvistinė pažinimo teorija. Fenomenologinis pažinimo metodas. filosofinė antropologija. Žmogaus koncepcija. Egzistencinė filosofija. F. Nyčė ir Gyvenimo filosofija.
Filosofijos Špera/ paruoštukė (2 pus.)


Filosofijos istorija
SENOVĖS GRAIKŲ FILOSOFIJOS PRIEŠISTORĖ. NATŪRFILOSOFIJOS ELADOJE PRADŽIA. ITALIKŲ MOKYKLA. FILOSOFIJOS ATSIRADIMAS ATĖNUOSE. SOKRATAS. PLATONAS. ARISTOTELIS. HELENISTINĖ FILOSOFIJA. VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJOS BRUOŽAI. NAUJIEJI AMŽIAI. XIX ir XX AMŽIŲ FILOSOFIJA.
Filosofijos Referatas (10 pus.)


Filosofijos įvadas
KAS YRA FILOSOFIJA? FILOSOFIJOS IŠTAKOS. APRĖPTIS. DIEVO IDĖJA. BESĄLYGIŠKIEJI REIKALAVIMAI. ŽMOGUS. PASAULIS. TIKĖJIMAS IR ŠVIETIMAS. ŽMONIJOS ISTORIJA. FILOSOFUOJANČIO ŽMOGAUS NEPRIKLAUSOMYBĖ. FILOSOFINIS GYVENIMO BŪDAS. FILOSOFIJOS ISTORIJA.
Filosofijos Konspektas (83 pus.)


Filosofijos įvadas
Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofinė būsena. Blyksnis. Būties problema ikisokratikų mąstyme (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heroklitas – jų teiginiai apie būtį). Būties problema italikų (pitagoriečių ir alėjiečių) mąstyme (Pitagoras, Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas). Platonas: „Olos alegorija“. Daiktai ir idėjos. Aristotelis. Materija ir forma. Patristinė Viduramžių filosofija (Šv. Aurelijus Augustinas – Dievo santykis su pasauliu ir žmogumi). Scholastinė filosofija (T. Akvinietis – Dievo būties įrodymai). Posūkis Naujųjų amžių filosofijoje (R. Dekartas: „Mąstau, vadinasi esu“). Būtis D. Hegelio filosofijoje. Egzistencinės filosofijos pamatinės problemos (Jaspersas, Kamiu, Sartras). Pažinimo prasmė. Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. I. Kantas. Apriolizmas. Tiesos problema. Klasikinė ir akivaizdumo tiesos teorija. Tiesos problema. Koherencinė (loginės darnos) ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Filosofijai atsirasti padėjo mitologinis pasaulio aiškinimas. Pasaulio tautos sukūrė įvairių mitų. Filosofijai svarbiausi tie, kurie aiškina pasaulio kilmę ir jo dalių santykius, pasakoja apie jėgas, valdančias stichijas, verčiančias šviesti šviesulius, sukeliančias vėją ir audras. Mitologiniam pasauliui ir žmogaus vietos jame aiškinimui būdinga: ▪ mite veikia ir paprasto mirtingojo likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami dievai ir pusdieviai; ▪ mite naudojamasi poetiniais įvaizdžiais; ▪ mitas yra paprastas pasakojimas; ▪ mitas remiasi tradicija.
Filosofijos Konspektas (6 pus.)


Puslapiai    1 | 2 |  3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |